Šiuo metu vyksta svarbūs įvykiai, iš esmės nulemsiantys Lietuvos mokslo finansavimą ateinantiems 6 – 7 metams. Į finansavimo svarstymo procesą yra įtraukta nemažai Lietuvos ir užsienio ekspertų. Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 m. plėtros programai įgyvendinti veiksmų planą 2013-2015 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) rengia Lietuvos Sumanios specializacijos strategiją. Ūkio ministerija yra parengusi Lietuvos inovacijų 2014–2020 m. plėtros programą. Lietuvos mokslo taryba projektuoja naujas nacionalines mokslo programas, vyksta europinės programos „Horizontas 2020“ derinimas ir t.t.

            Lietuvos siekiai pakelti mokslo potencialą ir padidinti jo įtaką yra įtvirtinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos projekte, Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013-2016 m. veiksmų plane ir daugelyje kitų valstybės strateginių dokumentų. Siekiama sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams. Stengiamasi formuoti turtingą kultūrinę ir meninę terpę, investuojant į viešųjų kultūros bei meno institucijų plėtrą ir jų integraciją, skatinant visuomenės dalyvavimą šiuose procesuose.

            Lietuvos švietimo taryba, išanalizavusi 2014-2020 m. mokslo finansavimo prioritetų formavimo mechanizmą, konstatuoja, kad šis procesas vyksta gana plačiai, į jį įtraukiant mokslo ir studijų įvairias institucijas, su tarpiniais rezultatais supažindinant mokslo bendruomenę.

Lietuvos švietimo taryba, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teikia Seimui ir Švietimo ir mokslo ministerijai šias rekomendacijas dėl mokslo finansavimo:

1)  Biudžetinis finansavimas.

            Rekomenduojama skirti biudžetinį finansavimą (valstybės užsakymas) toms mokslo kryptims ir šakoms, kurios yra svarbiausios šalies identiteto, kalbos, kultūrinių vertybių ir paveldo išsaugojimui, švietimo kokybės, sveikatos ir valstybės valdymo reikiamo lygio palaikymui, visuomenės saugumo, ekologijos, aplinkosaugos užtikrinimui, kompetencijos kėlimui organizuojant valstybės valdymą, turimų resursų administravimą, fundamentinius mokslinius tyrimus. Biudžetinis finansavimas iš esmės turėtų būti vykdomas per bazinį finansavimą. Bazinis finansavimas turi užtikrinti aukštojo mokslo institucijų pagrindinių veiklos tikslų (pavyzdžiui, ilgalaikių mokslinių tyrimų programų) visavertį įgyvendinimą ir mokslo infrastruktūros išlaikymą.

2)  Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Rekomenduojama šias lėšas turi būti naudoti mokslo finansavimui taip, kad būtų maksimaliai padidintas mokslo efektyvumas. Pirmiausia, šios lėšos turi būti nukreiptos į mokslo, verslo ir visuomenės bendradarbiavimo skatinimą, Lietuvos konkurencingumo didinimą, inovacijų diegimą, pilietiškai sąmoningos, kūrybingos ir sumanios visuomenės ugdymą, Lietuvos mokslo integraciją į europines ir pasaulines struktūras, tinklus ir pan. Šis finansavimas neturi būti sukoncentruotas į siauras sritis, nors ir labai imlias mokslo žinioms. Finansuojant atskiras sritis, turi būti remiamasi šiais kriterijais:

·                      finansuojamos srities įtaka šalies BVP,

·                      finansuojamos srities reikšmė visuomenei aktualių problemų sprendimui,

·                      mokslingumo lygis,

·                      užimtumo, ypač tarp jaunimo, didinimas,

·                      tvari bei subalansuota plėtra,

·                      „protų nutekėjimo“ mažinimas,

·                      pilietinio tapatumo ir socialinės integracijos stiprinimas.

 Pagrindinė šio finansavimo forma yra konkursinė.

3)  Verslo finansavimas.

            Ši finansavimo dalis Lietuvoje yra labai maža, todėl Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad verslo lėšų patekimui į mokslą būtų sudaromos pačios palankiausios sąlygos, kad aplinka būtų palanki užsienio kapitalo investicijoms į Lietuvos mokslą. Tam būtina atlikti verslo investavimo į mokslą teisinės ir normatyvinės bazės analizę, pasiremiant kitų šalių gerąja praktika nustatyti, kokie pakeitimai galėtų suaktyvinti verslo investicijas į Lietuvos mokslą.

4)  Lėšų paskirstymas.

            4.1. Rekomenduojama nustatyti ir viešai aptarti kriterijus, pagal kuriuos lėšos yra skirstomos tarp mokslo sričių (fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijų, žemės ūkio ir biomedicinos mokslų), taip pat tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslų.

            4.2. Būtina atlikti ekspertinį vertinimą ir nustatyti, kokiose mokslo kryptyse ir šakose Lietuvos turimas potencialas ir lygis yra nepakankamas, ir numatyti priemones, kaip pasiekti reikiamą lygį.

            4.3. Turi būti užtikrintas tarpdisciplininių mokslinių tyrimų finansavimas, sudarytos galimybės teikti mokslinių tyrimų projektus, apimančius kelias mokslo sritis Lietuvos mokslo tarybai ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai ir kitoms įstaigoms, kurios administruoja mokslo sektoriui skirtus fondus. Rekomenduojama projektų vertinimui kviesti atitinkamų mokslo sričių ekspertus.

            4.4. Siekiant ilgalaikės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų strategijos įgyvendinimo, rekomenduojama formuluoti mokslinių tyrimų ir projektų vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į fundamentinių ir taikomųjų mokslo veiklų pobūdį, įtraukiant platesnį aukštojo mokslo dalyvių potencialą bei versle dirbančius tyrėjus. Būtina peržiūrėti taikomosios mokslo produkcijos, sukuriamos socialinių partnerių užsakymu ir skirtos visuomenės, švietimo sistemos, kultūros poreikiams tenkinti, vertinimo kriterijus. Svarbu sudaryti realias galimybes Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamose mokslo finansavimo priemonėse dalyvauti valstybiniams ir nevalstybiniams universitetams ir kolegijoms.