Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako pranešimas: „Seimas vienbalsiai pritarė naujajai Nacionalinio saugumo strategijai“

2017 m. sausio 17 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimo sausio 17 dienos posėdyje vienbalsiai pritarta naujajai Nacionalinio saugumo strategijai.  Naujoji strategija skirta Lietuvos saugumo politikai, pasikeitus šalies saugumo situacijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė, kad itin svarbu, jog Seimas šiuo klausimu parodė vienybę ir kalbėjo apie naujos strategijos poreikį šių dienų kontekste.

„Labai reikšminga, jog šiuo klausimu Seimas buvo vieningas. Nacionalinis saugumas yra labai svarbi ir jautri tema, ją liečiančiais klausimais turime sutarti, – sakė NSGK vadovas. – Naujoji strategija išryškina visas didžiausias grėsmes, kurios itin aktualios dabar, kai situacija regione keičiasi“.

V. Bakas taip pat teigė, kad ši strategija – ryški žinutė mūsų partneriams: „Naujoji nacionalinio saugumo strategija dar vienas įrodymas mūsų partneriams, kad mes ieškome priemonių, kurios užtikrintų regiono saugumą. Turime atlikti ir savo namų darbus – prisidėti prie bendros Europos saugumo aplinkos kūrimo, investuoti į saugumą savo šalies ir regiono mastu“.

Dokumente teigiama, kad potenciali karinė grėsmė Lietuvai ar kitai regiono šaliai nebėra tik teorinė. Prieš valstybę vienu metu gali būti taikomos tiek karinės, tiek kito pobūdžio priemonės.

Kaip didelę grėsmę saugumui įvardijamos užmaskuotos karinės, žvalgybinės grėsmės, taip pat informacinės bei kibernetinės grėsmės, ekonominė ir energetinė priklausomybė, terorizmas.

Svarbią vietą strategijoje užima ir tokios grėsmės kaip demografinė krizė, socialinė ir regioninė atskirtis. Keliami uždaviniai, kaip padėtį reikėtų pakeisti.

„Saugumui pavojų kelia skirtingi veiksniai. Negalima pamiršti ir tokių dalykų kaip socialinė žmonių atskirtis. Dabar turėsime naują dokumentą, kuris padės didinti saugumo lygį“, – kalbėjo V. Bakas.

„Turime ir naujų iššūkių – reikia investuoti į saugios informacinės sistemos kūrimą, būti pasiruošus galimoms kibernetinėms grėsmėms. Be to, reikia skatinti žmonių įsitraukimą į saugumo sritį apimančius klausimus“, – dėstė NSGK pirmininkas.

Strategiją parengė tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai vadovavo krašto apsaugos ministras. 2016 m. rugsėjo 19 d. dokumentui pritarė Valstybės gynimo taryba, o 2016 m. spalio 12 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nacionalinio saugumo strategija nustato ilgojo ir vidutinio laikotarpių nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, tačiau pasikeitus saugumo aplinkai ji turi būti atnaujinama.

Už naująją nacionalinio saugumo strategiją balsavo visi 107 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.

 

 

Daugiau informacijos:

Justas Valiuškevičius

NSGK pirmininko Vytauto Bako padėjėjas

Tel. (8 5) 239 6772