Lietuvoje dažniau bus taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios baudžiamosios atsakomybės formos

2019 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Bausmių vykdymo kodekso, Probacijos įstatymo ir kitų lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektai Nr. XIIIP-3173(2), Nr. XIIIP-3175(2), kuriais siekiama išplėsti su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymą asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas ir optimizuoti baudžiamosios atsakomybės formų įgyvendinimą, kad nuteistųjų resocializacija būtų veiksminga ir mažintų jų nusikalstamų veikų recidyvą. Už pagrindinio teisės akto naujas nuostatas balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė 7 parlamentarai.

„Lietuvoje kalinių (suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir pataisos įstaigoje) skaičius (235), tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra apie du kartus didesnis, nei visų ES valstybėse narių vidurkis (126) ir Lietuva yra lyderė pagal kalinių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų skaičių visoje ES. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad suimtų skaičius (21) Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra net mažesnis, nei daugumoje ES valstybių, todėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, skaičius dar labiau skiriasi nuo ES vidurkio. Tai lemia poreikį ieškoti teisinių nuteistųjų skaičiaus mažinimo sprendimo priemonių“, – teigia teisės aktų pakeitimų iniciatoriai.

Priimtomis pataisomis nutarta sudaryti teisines prielaidas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamosios atsakomybės formas (pvz., viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones, įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis bus priimami sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo (jų griežtinimo arba švelninimo).

Pakeitimai kartu su bausme leis taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas galės paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas taip pat galės asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka.

Anot teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, naujos nuostatos nepalies asmenų, teistų už labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, tokius kaip seksualinė prievarta, didžiulės narkotikų kontrabandos, sunkus organizuotas nusikalstamumas, nužudymas ir kt.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]