I Seimo rinkimai vyko 1922 m. spalio 10–11 dienomis.

Pirmasis posėdis įvyko 1922 m. lapkričio 13 d. Seimo rūmuose, Kaune.

Paskutinis posėdis vyko 1923 m. kovo 13 d., šio posėdžio metu buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, kuriuo buvo paleistas Pirmasis Seimas

Amžiaus prezidiumas: amžiaus pirmininkas ir sekretorius pirmininkavo pirmajam ir antrajam – 1922 m. lapkričio 13 d.  ir 1922 m. lapkričio 17 d. Seimo posėdžiams. Amžiaus pirmininkas (vyriausias amžiumi Seimo narys) – Justinas Staugaitis, amžiaus sekretorius (jauniausias amžiumi Seimo narys) – Vincas Galinis.

I Seimą sudarė 78 nariai.

I Seimo Pirmininko pareigas ėjo dr. Leonas Bistras.

I Seimo reikšmė. Daugiausia vietų naujajame Seime gavo Krikščionių demokratų blokas, bet nė viena partija neturėjo aiškios daugumos. Baigėsi Steigiamojo Seimo metu trukęs krikščionių demokratų dominavimas. Aukščiausias valdžios institucijas – Seimo Prezidiumą, Ministrų Kabinetą – teko formuoti koaliciniu principu. Taip pat teko ieškoti kompromisų renkant Prezidentą. I Seimo darbas dėl politinių rietenų buvo nekonstruktyvus, todėl, nepavykus patvirtinti Ministrų Kabineto ir atsinaujinus ginčams dėl Respublikos Prezidento rinkimų teisėtumo, 1923 m. kovo 13 d. posėdžio metu buvo perskaitytas Respublikos Prezidento A. Stulginskio ir Ministro Pirmininko E. Galvanausko 1923 m. kovo 12 d. pasirašytas įsakymas, kuriuo I Seimas buvo paleistas. Tame pačiame posėdyje buvo paskelbta naujo Seimo rinkimų data.

I SEIMO RINKIMAI

Laikinai Respublikos Prezidento pareigas ėjęs Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis 1922 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė I Seimo rinkimų datą. I Seimo rinkimai vyko 1922 m. spalio 10–11 dienomis. Vyriausioji rinkimų komisija gavo tris kartus daugiau kandidatų sąrašų nei į Steigiamąjį Seimą. Išskirtinis buvo Darbininkų kuopos sąrašas, po kurio pavadinimu slėpėsi pogrindinės Lietuvos komunistų partijos nariai. Aršiausia konkurencija vyko tarp Krikščionių demokratų ir Valstiečių liaudininkų blokų.

I SEIMO SUDĖTIS

Pirmasis I Seimo posėdis vyko 1922 m. lapkričio 13 d. Seimo rūmuose, Kaune. I Seimą sudarė 78 nariai. 38 Seimo narių priesaikas priėmė Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius, kitų parlamento narių (29 atstovų) pasižadėjimą priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Rinkimuose daugiausia balsų surinko Krikščionių demokratų blokas – šis blokas gavo 38 mandatus (Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) gavo 12, Lietuvių krikščionių demokratų partija (LKDP) – 15, Lietuvos darbo federacija (LDF) – 11); Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų blokas gavo 19 vietų, Lietuvos valstiečių sąjunga (LVS) – 14, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija (LSLDP) – 5; Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 11; žydai – 3, lenkai – 2, darbininkų kuopos – 5. Į I Seimą buvo išrinkti 45 Steigiamojo Seimo nariai. Tarp I Seimo narių buvo šeši Peterburgo lietuvių Seimo dalyviai, penki – Nepriklausomybės akto signatarai. Į I Seimą buvo išrinktos trys moterys (tačiau šiame Seime iš viso dirbo keturios). I Seime, priešingai negu Steigiamajame Seime, dominavo inteligentijos atstovai.

I SEIMO PREZIDIUMAS, FRAKCIJOS, KOMISIJOS

Buvo sunku išrinkti I Seimo Prezidiumą. 1922 m. lapkričio 21 d. buvo išrinktas laikinasis I Seimo Prezidiumas, kurį sudarė: Seimo Pirmininkas Leonas Bistras; I vicepirmininkas kanauninkas Justinas Staugaitis; sekretorius, turintis sprendžiamąjį balsą, Kazimieras Ambrozaitis; sekretorius, turintis patariamąjį balsą, Mečys Markauskas. Šis Prezidiumas buvo mažesnis, negu buvo numatyta Seimo statute, nes dėl partinių ginčų Seimui nepavyko išrinkti: antrojo vicepirmininko, antrojo sekretoriaus, turinčio sprendžiamąjį balsą, ir antrojo sekretoriaus, turinčio patariamąjį balsą. Nuolatinis I Seimo Prezidiumas išrinktas 1923 m. sausio 23 d. (20-ajame I Seimo posėdyje), jis pakeitė (iš esmės papildė) laikinąjį Prezidiumą. Seimo Pirmininku tapo dr. Leonas Bistras.

I Seimo Prezidiumo nariai:

Seimo Pirmininkas:

Leonas Bistras – Krikščionių demokratų bloko Krikščionių demokratų frakcija (1922 m. lapkričio 21 d. – 1923 m. birželio 5 d.);
 

Pirmasis vicepirmininkas:

Justinas Staugaitis – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1922 m. lapkričio 21 d. – 1923 m. sausio 23 d.);

Jonas Staugaitis – Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija (1923 m. sausio 23 d. – 1923 m. birželio 5 d.);
 

Antrasis vicepirmininkas:

Justinas Staugaitis – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1923 m. sausio 23 d. – 1923 m. birželio 5 d.);
 

Pirmasis sekretorius:

Kazimieras Ambrozaitis – Krikščionių demokratų bloko Darbo federacijos frakcija (1921 m. lapkričio 21 d. – 1923 m. birželio 5 d.);
 

Antrasis sekretorius:

Jonas Makauskas – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcija (1923 m. sausio 23 d. – 1923 m. birželio 5 d.);
 

Sekretorius, turintis patariamąjį balsą:

Mečys Markauskas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija (1921 m. lapkričio 21 d. – 1923 m. birželio 5 d.).
 

I Seimo frakcijos 

I Seimo nariai dirbo susibūrę į aštuonias frakcijas. Nesutarimai tarp frakcijų prasidėjo jau pirmuosiuose posėdžiuose. Antrajame Seimo posėdyje 1922 m. lapkričio 17 d. daug ginčų sukėlė Seimo rinkimų rezultatai, kuriuos atsisakė pripažinti tautinės mažumos. Protestuodamos jos nutarė Seimo darbe apskritai nedalyvauti. Per visą kadenciją lenkų ir žydų atstovai laikėsi pasyviai ir praktiškai parlamentinėje veikloje nedalyvavo.

Frakcijos: 

I. Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija 

II. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcija

III. Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija 

IV. Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcija

V. Lietuvos darbo federacijos frakcija

VI. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

VII. Darbininkų kuopų frakcija

VIII. Žydų atstovai

I Seimo komisijos

Sunkiai sekėsi sudaryti nuolatines Seimo komisijas. Seimo veiklą komplikavo neaiški politinė dauguma, būta atvejų, kai nedrausmingus Seimo narius tekdavo pasitelkus policiją išprašyti iš Seimo posėdžių salės.

Nuolatinės komisijos: 

1. Ekonominė komisija

2. Darbo ir socialinės apsaugos komisija

3. Finansų ir biudžeto komisija

4. Krašto apsaugos komisija

5. Mandatų komisija

6. Savivaldybių ir administracijos komisija

7. Skundų ir peticijų komisija

8. Sveikatos komisija

9. Švietimo komisija

10. Teisių ir redakcijos komisija

11. Užsienio reikalų komisija

12. Žemės ir miškų ūkio komisija

I SEIMO DARBAI

Didžiosioms frakcijoms nesusitarus tarpusavyje ir nutrūkus deryboms, 1922 m. gruodžio 21 d. posėdyje vien dešiniųjų partijų balsais Lietuvos Respublikos Prezidentu buvo išrinktas Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Aleksandras Stulginskis. Opozicija atsisakė pripažinti Prezidento rinkimų rezultatus. Konfliktas kilo dėl skirtingai interpretuoto Lietuvos Valstybės Konstitucijos paragrafo, kuriame skelbta, kad Respublikos Prezidentą renka Seimas slaptu balsavimu absoliučia atstovų balsų dauguma. Nors ir būta politinių nesutarimų, Lietuva I Seimo laikotarpiu turėjo visus valstybingumo pagrindus, buvo visavertė valstybė, kurios valdžios institucijas pripažino užsienio valstybės. Daugiausia neaiškumų liko užsienio politikos srityje. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos (1923 m. sausio mėn., Klaipėdos sukilimo metu), tačiau I Seimui priskiriama nesėkmė dėl Vilniaus diplomatijos srityje. 1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą oficialiai pripažino Lenkijai.

Parengta pagal:

Seimas. Seimo sąstatas, Lietuva, 1922 11 11, p. 2.

Seimo rinkimų dienų paskelbimas, Vyriausybės žinios, 1922 08 07, Nr. 101, p. 1.

Seimo stenogramos: 1-asis Seimo posėdis, 1922 11 13, p. 2.

Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1923 m.

Tamošaitis Mindaugas, I Seimas (1922–1923), Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 3, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, Vilnius, 2007.

Tamošaitis Mindaugas, I Seimas (1922–1923), Lietuvos Seimo istorija. XX–XXI a. pradžia, Vilnius: Baltos lankos, 2009, p. 108.

Parengė Vilma Akmenyte-Ruzgienė