II Seimo rinkimai vyko 1923 m. gegužės 12–13 dienomis.

Pirmasis posėdis įvyko 1923 m. birželio 5 d. Seimo rūmuose, Kaune.

Paskutinis posėdis įvyko 1926 m. kovo 26 d.

Amžiaus prezidiumas: amžiaus pirmininkas ir sekretorius pirmininkavo pirmajam – 1923 m. birželio 5 d. Seimo posėdžiui. Amžiaus pirmininkas (vyriausias amžiumi Seimo narys) – Liudas Laikūnas, amžiaus sekretorius (jauniausias amžiumi Seimo narys) – Juozas Skyrius.

II Seimą sudarė 78 nariai.

II Seimo Pirmininko pareigas ėjo Antanas Tumėnas, Justinas Staugaitis, Leonas Bistras, Vytautas Petrulis, Jonas Staugaitis.

II Seimo reikšmė. II Seimas išskirtinis tuo, kad veikė visą Konstitucijos nustatytą laiką. Seimo įtaka ir reikšmė stiprėjo. Partijų centrinė vadovybė įgydavo vis didesnę įtaką, ėmė kontroliuoti savo atstovus Vyriausybėje. Šiame Seime nė viena politinė partija nesudarė daugumos. Darbas buvo įmanomas tik koaliciniais pagrindais. Krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų atstovai derėjosi dėl darbo koaliciniais pagrindais.

II SEIMO RINKIMAI

Paleidus I Seimą buvo paskelbta naujo Seimo rinkimų data. Rinkimai į II Seimą vyko 1923 m. gegužės 12–13 dienomis. Kaip ir iki tol, per II Seimo rinkimus aštuoniose Lietuvos apskrityse buvo palikta karo padėtis – kaip „pafrontės zonoje“. Šioje zonoje rinkimų agitacija buvo ribojama, tačiau likusioje Lietuvos dalyje vyko arši rinkimų kova.

II SEIMO SUDĖTIS

Į pirmąjį posėdį šis Seimas susirinko 1923 m. birželio 5 d. Kaune. Į Seimą buvo išrinkti 78 atstovai. Krikščionių demokratų blokas gavo 40 vietų parlamente (Lietuvių krikščionių demokratų partijai teko 14, Lietuvos ūkininkų sąjungai – 14, Lietuvos darbo federacijai – 12 vietų), Valstiečiams liaudininkams teko 16 vietų, socialdemokratams – 8, žydų atstovams – 7, lenkų – 4, vokiečių – 2, rusų – 1 vieta. Apie trečdalį Seimo narių sudarė pirmą kartą išrinkti atstovai. Per II Seimo kadenciją pasikeitė 17 atstovų, iš viso II Seime yra dirbę 95 atstovai. Į II Seimą buvo išrinktos trys moterys.

II SEIMO PREZIDIUMAS, FRAKCIJOS, KOMISIJOS

Seimo Prezidiumas buvo rinktas keletą kartų (jis buvo renkamas kiekvienos sesijos pradžioje, pasikeitus valdančiajai daugumai arba priėmus naująjį Statutą). II Seimo pirmininkai buvo: Antanas Tumėnas, Justinas Staugaitis, Leonas Bistras, Vytautas Petrulis, Jonas Staugaitis. Seniūnų sueiga, nors ir numatyta Statute, nebuvo išrinkta, užuot dalyvavę joje, frakcijų atstovai dalyvaudavo Seimo Prezidiumo posėdžiuose. 

II Seimo Prezidiumo nariai:

Seimo Pirmininkas:

Antanas Tumėnas– Krikščionių demokratų bloko Krikščionių demokratų frakcija (1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. birželio 30 d.;

Justinas Staugaitis– Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1923 m. liepos 10 d. – 1925 m. sausio 27 d.);

Leonas Bistras – Krikščionių demokratų bloko Krikščionių demokratų frakcija (1925 m. sausio 27 d. – 1925 m. rugsėjo 25 d.);

Vytautas Petrulis – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. vasario 9 d.);

Jonas Staugaitis – Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija (1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d.);

Justinas Staugaitis – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1926 m. kovo 5 d. – [iki įšventinimo į vyskupus]);
 

Pirmasis vicepirmininkas:

Jonas Staugaitis – Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija (1923 m. birželio 5 d. – 1924 m. spalio 1 d.);

Kazimieras Jokantas – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1924 m. spalio 1 d. – 1925 m. sausio 27 d.);

Justinas Staugaitis – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1925 m. sausio 27 d. – 1926 m. kovo 5 d.);

Feliksas Mikšys – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1926 m. kovo 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.);
 

Antrasis vicepirmininkas:

Adolfas Butkys – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1923 m. liepos 10 d. – 1923 m. liepos 10 d.);

Kazimieras Jokantas – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1923 m. liepos 10 d. – 1924 m. spalio 1 d.);

Pranas Viktoras Raulinaitis – Seimo Krikščionių demokratų bloko Darbo federacijos frakcija (1924 m. spalio 1 d. – 1926 m. kovo 5 d.);

Magdalena Galdikienė (Draugelytė) – Krikščionių demokratų bloko Krikščionių demokratų frakcija (1926 m. kovo 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.);
 

Pirmasis sekretorius

Kazimieras Ambrozaitis – Krikščionių demokratų bloko Darbo federacijos frakcija (1923 m. birželio 5 d. – 1924 m. sausio 29 d.);

Pranas Viktoras Raulinaitis – Seimo Krikščionių demokratų bloko Darbo federacijos frakcija (1924 m. sausio 29 d. – 1924 m. spalio 1 d.);

Eliziejus Draugelis – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1924 m. spalio 1 d. – 1925 m. rugsėjo 25 d.);

Petras Jočys – Krikščionių demokratų bloko Darbo federacijos frakcija (1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. kovo 5 d.);

Juozas Skyrius – Krikščionių demokratų bloko Ūkininkų sąjungos frakcija (1926 m. kovo 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.);
 

Antrasis sekretorius

Antanas Sugintas – Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija (1926 m. birželio 5 d. – 1923 m. liepos 10 d.);

Vincas Kvieska – Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija (1923 m. liepos 10 d. – 1924 m. spalio 1 d.);

Petras Jočys – Krikščionių demokratų bloko Darbo federacijos frakcija (1925 m. sausio 27 d. – 1925 m. rugsėjo 25 d.);

Magdalena Galdikienė (Draugelytė) – Krikščionių demokratų bloko Krikščionių demokratų frakcija (1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. kovo 5 d.);

Antanas Tylenis – Krikščionių demokratų bloko Krikščionių demokratų frakcija (1926 m. kovo 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.).
 

II Seimo frakcijos

I. Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija

II. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcija 

III. Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcija 

IV. Lietuvos darbo federacijos frakcija

V. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

VI. Žydų frakcija 

VII. Lenkų frakcija

VIII. Vokiečių ir rusų frakcija 

II Seimo komisijos

Svarbų vaidmenį organizuojant Seimo darbą atliko komisijos. Pirmosios buvo išrinktos Mandatų komisija ir Komisijų komisija. Iš pradžių buvo sudaryta keturiolika nuolatinių II Seimo komisijų. 1924 m. priėmus Seimo statutą, komisijos buvo pertvarkytos.

Nuolatinės komisijos: 

1. Darbo ir socialinės apsaugos komisija 

2. Ekonominė komisija

3. Finansų ir biudžeto komisija

4. Knygyno komisija

5. Krašto apsaugos komisija

6. Mandatų ir asmeninės sudėties komisija

7. Savivaldybių ir administracijos komisija

8. Skundų ir peticijų komisija

9. Specialioji komisija Krašto apsaugos ministerijos sąmatai svarstyti komisija

10. Statuto komisija

11. Sveikatos komisija

12. Švietimo komisija

13. Teisių ir redakcijos komisija

14. Užsienio reikalų komisija

15. Žemės ir miškų ūkio komisija

II SEIMO DARBAI

Nors partijų centrinė vadovybė įgijo vis didesnę įtaką ir ėmė kontroliuoti savo atstovus Vyriausybėje, tai buvo vidaus politikos stabilizavimo metai. Kita vertus, Seimo posėdžiuose atsiskleidė aštrėjantys ginčai tarp krikščioniškųjų partijų ir kairiųjų. Šios partijos labiausiai nesutarė dėl švietimo ir žemės reformos. Per Seimo posėdžius vykdavo aršios diskusijos, būdavo sunku surinkti reikiamą narių skaičių įstatymams svarstyti. Šio Seimo kadencija pažymėta dažna vyriausybių kaita. Kalbant apie vidaus politiką, II Seimo kadencijos metu vis dėlto pabrėžtinas stabilumas, o užsienio politikos srityje būta praradimų. Pavyko pasirašyti Klaipėdos konvenciją ir išvengti rimtų Lenkijos pretenzijų į vienintelį Lietuvos uostą, tačiau niekaip nesisekė sureguliuoti santykių su Vatikanu.

Parengta pagal:

Seimo stenogramos, Kaunas, 1923–1926 m.

Blažytė-Baužienė D., II Seimas (1923–1926) Seimo rinkimai, Lietuvos Seimo istorija. XX–XXI a. pradžia, Vilnius: Baltos lankos, 2009. 

II Seimo narai, frakcijos ir nuolatinės komisijos, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 731–733. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė