1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių. 1938 metais Mykolas Römeris apie šį pamatinį valstybės dokumentą yra sakęs: „1918 m. vasario 16 d. aktas – tai Lietuvos renesanso kūrinys, jos artimiausios praeities kondensuotas žodis ir jos ateities titulas.“   

Žymus istorikas prof. Edvardas Gudavičius pabrėždamas signatarų politinę brandą yra sakęs: „Žmonės, sudarę Lietuvos Tarybą ir skelbiantys šalies nepriklausomybę nepalankiomis sąlygomis, turėjo tai deklaruoti labai apgalvotai, suderindami priešingos prasmės postulatus ir pajungdami juos visiško tautos suverenumo ir neapriboto valstybingumo idėjai. Jie žinojo darą nepaprastai atsakingą žingsnį, žymintį bei lemiantį tolesnę įvykių raidą ir kartu Lietuvos likimą. Jie buvo tik atsitiktiniai, neturintys patyrimo politikai, kurių išsilavinimas nedaug teatitiko valstybės veikėjų kvalifikaciją. Ekspertai jų nekonsultavo, jie turėjo patys surasti reikiamus žodžius ir frazes, lemsiančius skelbiamo politinės manifestacijos akto veiksmingumą, svorį ir iš jo išplaukiančią galią.“ 

Kitas žymus istorikas Vincas Trumpa 1988 metais klausdamas, kas iš tikrųjų buvo tas mūsų dvidešimtukas, kuris 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, pats ir atsakė: „Reikia taip pat pasakyti, kad vilniškei konferencijai pasisekė išrinkti labai plataus politinio diapazono Lietuvos Tarybą: nuo nepartinių ir krikščionių demokratų ligi socialdemokratų imtinai. Socialiniu atžvilgiu ją sudarė įvairių profesijų, amžiaus ir luomų žmonės: 7½ teisininkų (jaunuolis Kazys Bizauskas dar tebebuvo teisių studentas), 4 kunigai, 2 agronomai, 2 verslininkai, 1 daktaras, 1 inžinierius, 1 sociologas. Kai kurie Tarybos nariai buvo garsūs mokslininkai ir spaudos darbininkai. [...]. Šių dienų akimis žiūrint, keisčiausia, kad Taryboje nebuvo nė vienos moters. Mat tokie buvo laikai, tokie ir papročiai.“  Dauguma Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo kilę iš valstiečių, tačiau tarp jų buvo ir keturi bajorų kilmės asmenys: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Smilgevičius. Pažymėtina, kad tarp katalikų buvo vienintelis evangelikas reformatas – Jokūbas Šernas. 

Kokio amžiaus Lietuvos Tarybos nariai pasirašė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? 

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos narių amžiaus vidurkis buvo 41 metai. Vyriausias narys buvo Jonas Basanavičius, jam buvo 66-eri. Jauniausias narys buvo Kazimieras Bizauskas, kuriam buvo 25-eri. Trys signatarai dar nebuvo sulaukę 30 metų: Kazimieras Bizauskas (25), Petras Klimas (26) ir Jokūbas Šernas (29). Keturi signatarai buvo vyresni nei 50 metų: Justinas Staugaitis (51) ir Saliamonas Banaitis (51), Stanislovas Narutavičius (55) ir Jonas Basanavičius (66). Likę 13 signatarų buvo 30–50 metų amžiaus: Pranas Dovydaitis (31), Jonas Vailokaitis (31), Aleksandras Stulginskis (32), Mykolas Biržiška (35), Vladas Mironas (37), Jurgis Šaulys (38), Steponas Kairys (39), Antanas Smetona (43), Alfonsas Petrulis (44), Kazimieras Steponas Šaulys (46), Jonas Vileišis (46), Donatas Malinauskas (48), Jonas Smilgevičius (48). 

Lietuvos Taryba buvo gana jauna amžiumi, bet brandi patirtimi, todėl jos nariai vėliau ėjo svarbias politines pareigas Lietuvos Respublikoje. 

• Didžiojo Vilniaus Seimo dalyviai: 10; 
• Lietuvos Tarybos nariai: 20; 
• Lietuvos Respublikos Prezidentai: 2;
• Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkai: 2;
• Lietuvos Respublikos Seimo nariai: 9;
• Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai: 2;
• Lietuvos Respublikos ministrai: 7.  

Kiek būsimų signatarų dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime? 

1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje vyko lietuvių suvažiavimas, vadinamas Didžiuoju Vilniaus Seimu. Šis Seimas nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje. Suvažiavime dalyvavo apie 2000 atstovų, iš kurių 10 vėliau tapo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys ir Jonas Vileišis. 

Didysis Vilniaus Seimas buvo svarbus žingsnis link Lietuvos valstybės atkūrimo. Iš esmės tai buvo pirmoji didžioji lietuvių politinė koalicija, rodžiusi įvairių politinių grupių vadovų politinę brandą ir lietuvių siekį patiems lemti savo likimą. Suvažiavime išreikštas autonomijos siekis vėliau išaugo į visišką nepriklausomybės reikalavimą. Šie dešimt žmonių, kurie aktyviai dalyvavę Seimo veikloje, tapo reikšmingomis asmenybėmis, svariai prisidėjusiomis prie Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės įtvirtinimo. 

Kada buvo išrinkta Lietuvos Taryba? 

Pirmojo pasaulinio karo metu ėmė steigtis lietuvių šalpos draugijos, į kurias susibūrė aktyvūs lietuvių visuomenės veikėjai. Imta vis aktyviau kelti Lietuvos valstybingumo klausimą, o kintanti geopolitinė situacija stiprino nepriklausomybės siekį. Norėdami aptarti būsimos Lietuvos padėtį, lietuvių visuomenininkai nusprendė sušaukti konferenciją Vilniuje. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusi Lietuvių konferencija tapo vienu svarbiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę. Joje dalyvavo 222 atstovai. Konferencija baigė darbą, išrinkdama 20 asmenų Lietuvos Tarybą ir ją įpareigodama siekti Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos Taryba buvo pripažinta visų lietuvių, tiek gyvenusių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų, atstovybe.

Visi Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, skelbiantį Lietuvos valstybės atkūrimą, ir tapo signatarais. 

1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba buvo pervadinta į Lietuvos Valstybės Tarybą. Ji tapo pirmąja atkurtos Lietuvos valstybės institucija. Tų pačių metų pabaigoje Valstybės Taryba buvo praplėsta įtraukiant daugiau narių. 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Taryba savo įgaliojimus perdavė demokratiniuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinktam Lietuvos Steigiamajam Seimui ir baigė savo darbą. 

Kada Lietuvos Tarybos nariai tapo signatarais? 

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šį aktą pasirašiusieji Lietuvos Tarybos nariai dabar vadinami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Tačiau prieškario Lietuvoje jie retai buvo vadinami signatarais – dažniau tiesiog Lietuvos Tarybos nariais.

Tradiciškai terminas „signataras“ anuomet reiškė valstybę, kuri pasirašė tarptautinę sutartį ir įsipareigojo laikytis jos principų, arba asmenį, kuris pasirašė tokią sutartį savo valstybės vardu. Dėl to, prieškario Lietuvoje signatarėmis dažniau buvo vadinamos valstybės, kurių atstovai pasirašė, pavyzdžiui, 1924 metų Klaipėdos krašto konvenciją.

Tačiau laikui bėgant „signataro“ titulas prigijo visiems 20-čiai Lietuvos Tarybos narių, kurie pasirašė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 

Dabar Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais yra vadinami ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, kurie 1990 m. kovo 11 d. balsavo „už“ Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.  

Kiek signatarų yra ėję pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje? 

Nuo 1918 iki 1940 m. dirbo 21 Lietuvos Respublikos Ministrų Kabinetas (kitaip – Vyriausybė). Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto nariais iš viso dirbo 100 asmenų, iš jų 8 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kurie ėjo įvairias ministro pareigas ir dalyvavo formuojant bei įgyvendinant valstybės politiką: Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Vladas Mironas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis. Be to, Petras Klimas laikinai ėjo faktinio užsienio reikalų ministerijos vadovo pareigas. Du signatarai – Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas – ėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Signatarai buvo atsakingi už įvairias ministerijas, įskaitant švietimą, vidaus reikalus, finansus, tiekimą ir maitinimą, žemės ūkį bei valstybės turtus. 

• Ministro Pirmininko pareigas ėjo Pranas Dovydaitis ir Vladas Mironas. 
• Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis ir Kazimieras Bizauskas. 
• Švietimo ministerijoje dirbo Mykolas Biržiška ir Kazimieras Bizauskas. 
• Žemės ūkio ministerijoje dirbo Aleksandras Stulginskis ir Vladas Mironas. 
• Tiekimo ir maitinimo ministerijoje dirbo Aleksandras Stulginskis ir Steponas Kairys. 
• Ministro be portfelio pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis ir Jokūbas Šernas. 
• Jonas Vileišis dirbo Vidaus reikalų ir Finansų ministerijose. 
• Kazimieras Bizauskas ėjo Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus krašte pareigas.

1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje buvo sudaryta pirmoji Augustino Voldemaro vadovaujama Lietuvos Valstybės Vyriausybė, tačiau joje nedirbo nė vienas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Signatarai dirbo II (1918–1919), III (1919), IV (1919), VI (1920–1922), XVIII (1938), XIX (1938–1939), XX (1939), XXI (1939–1940) Vyriausybėse. 

Daugiausia signatarų dirbo IV Vyriausybėje (1919), jos sudėtyje dirbo net 4 signatarai: Steponas Kairys, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis. 

Aleksandras Stulginskis ir Kazimieras Bizauskas daugiausia kartų ėjo ministro pareigas, kiekvienas iš jų dirbo trijose skirtingose ministerijose. Aleksandras Stulginskis: Ministras be portfelio (II vyriausybė); Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras (III vyriausybė); žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (IV vyriausybė). Kazimieras Bizauskas: Švietimo ministras (VI vyriausybė); Ministro Pirmininko pavaduotojas (XX ir XXI vyriausybės); Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus krašte (XXI vyriausybė). 

Kiek signatarų buvo išrinkti Lietuvos Respublikos Prezidentais? 

Nuo 1919 iki 1940 metų Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo trys asmenys: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius. Du iš jų – Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis – buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Antanas Smetona Respublikos Prezidentu buvo 1919–1920 ir 1926–1940 m., o Aleksandras Stulginskis – 1920–1926 m. 

Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu 1919 m. balandžio 4 dieną. Jį į šias pareigas išrinkto Lietuvos Valstybės Taryba. Jis prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 1919 m. balandžio 6 d. ir ėjo jas iki Steigiamojo Seimo susirinkimo 1920 metais. 

Aleksandras Stulginskis tapo kitu signataru, išrinktu Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1920 m. birželį, būdamas Steigiamojo Seimo Pirmininku, jis pradėjo eiti ir Respublikos Prezidento pareigas. 1922 metais Lietuvos Respublikos I Seimas (1922–1923) perrinko Aleksandrą Stulginskį Respublikos Prezidentu, o 1923 metais II Seimas (1923–1926) dar kartą išrinkto jį į šias pareigas. Aleksandras Stulginskis Respublikos Prezidento pareigas ėjo iki 1926 metų, kai III Seimas (1926–1927) Respublikos Prezidentu išrinko Kazį Grinių. 

1926 m. gruodžio 19 d., po valstybės perversmo, III Seimas (1926–1927) vėl išrinko Antaną Smetoną Respublikos Prezidentu. Jis dar du kartus buvo perrinktas į šias pareigas. Kadangi Seimas buvo paleistas Respublikos Prezidentą rinko specialūs rinkikai: 1931 m. – Ypatingieji Tautos atstovai, o 1938 m. – Tautos atstovai. 

Kiek signatarų buvo išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais? 

1920 m. gegužės 15 d. Kaune į pirmąjį posėdį susirinkęs Lietuvos Steigiamasis Seimas, vykdydamas Lietuvos Nepriklausomybės Akto įpareigojimą, dar kartą proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri įtvirtino demokratinę valdymo sistemą, nustatė pagrindinius valstybės institucijų veiklos principus ir piliečių teises bei laisves. Taip pat šis Seimas priėmė svarbius įstatymus reikšmingai paveikusius Lietuvos ūkio, ekonomikos, švietimo ir kultūros raidą. Steigiamojo Seimo darbą tęsė kiti Lietuvos Respublikos Seimai. 

Nuo 1920 iki 1940 metų dirbo penkios Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos, į Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinkta 319 asmenų, iš jų 9 buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai:

• Kazimieras Bizauskas (Steigiamojo Seimo narys); 
• Steponas Kairys (Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo ir III Seimo narys); 
• Vladas Mironas (III Seimo narys); 
• Antanas Smetona (III Seimo narys); 
• Justinas Staugaitis (Steigiamojo Seimo, I Seimo ir II Seimo narys); 
• Aleksandras Stulginskis (Steigiamojo Seimo, I Seimo ir III Seimo narys); 
• Kazimieras Steponas Šaulys (Steigiamojo Seimo narys); 
• Jonas Vailokaitis (Steigiamojo Seimo narys); 
• Jonas Vileišis (I Seimo narys). 

Daugiausia 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų buvo išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą (1920–1922) – net 6. Lietuvos Respublikos I Seime (1922–1923) dirbo 4 signatarai, II Seime (1923–1926) – 2, III Seime (1926–1927) – 4, o IV Seime (1936–1940) – nė vienas. 

Kiek signatarų ėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas? 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigybė buvo nustatyta Seimo statute. Seimo Pirmininkas vadovavo Seimo posėdžiams ir atstovavo Seimui. Jis buvo renkamas slaptu balsavimu iš Seimo narių. Nuo 1920 iki 1940 metų Seimo Pirmininko pareigas ėjo septyni parlamentarai. Tarp jų buvo ir du 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: 

• Aleksandras Stulginskis buvo Steigiamojo Seimo Pirmininkas ir III Seimo Pirmininkas, 
• Justinas Staugaitis buvo II Seimo Pirmininkas, o būdamas „amžiaus pirmininku“ laikinai ėjo I Seimo Pirmininko pareigas. 
   

Kiek signatarų yra ėję Lietuvos Respublikos Seimo Prezidiumo nario pareigas?

Seimo Prezidiumas vadovavo Seimui ir tvarkė Seimo reikalus. Prezidiumą sudarė penki nariai: Seimo Pirmininkas, du vicepirmininkai (pirmasis ir antrasis) bei du sekretoriai (pirmasis ir antrasis). Išimtis buvo Steigiamasis Seimas, kurio Prezidiumą sudarė septyni nariai: Seimo Pirmininkas, du vicepirmininkai (pirmasis ir antrasis), du sekretoriai (pirmasis ir antrasis), turintys sprendžiamojo balso teisę, ir du sekretoriai, turintys patariamojo balso teisę. 

Nuo 1920 iki 1940 metų Lietuvos Respublikos Seimo Prezidiumo nariais buvo 39 parlamentarai iš 319 Seimo narių. Tarp jų buvo ir trys 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai: 

• Aleksandras Stulginskis – Steigiamojo Seimo ir III Seimo Pirmininkas, 
• Justinas Staugaitis – Steigiamojo Seimo vicepirmininkas ir II Seimo Pirmininkas, 
• Steponas Kairys – III Seimo vicepirmininkas. 

Koks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimas? 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų likimai susiklostė įvairiai. Iš 20 signatarų penki mirė iki Antrojo pasaulinio karo pradžios: Jokūbas Šernas (1926 m.), Jonas Basanavičius (1927 m.), Alfonsas Petrulis (1928 m.), Stanislovas Narutavičius (1932 m.) ir Saliamonas Banaitis (1933 m.).

Iš 15 signatarų, kurie sulaukė Antrojo pasaulinio karo pradžios:

• 6 signatarai buvo represuoti. Du signatarus nužudė NKVD: Kazimieras Bizauskas (sušaudytas 1941 m.), Pranas Dovydaitis (sušaudytas 1942 m.), abiejų palaidojimo vietos nežinomos. Keturi signatarai buvo ištremti į Sibirą: Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas ir Aleksandras Stulginskis. Iš jų du mirė tremtyje: Donatas Malinauskas (1942 m.) ir Vladas Mironas (1953 m.). Po tremties į Lietuvą grįžo du signatarai: Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis, abu mirė 1969 m. Kaune.
• 3 signatarai mirė Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metais: Jonas Vileišis (1942 m.), Jonas Smilgevičius (1942 m.) ir Justinas Staugaitis (1943 m.).
• 6 signatarai pasitraukė į Vakarus ir rado prieglobstį emigracijoje: Antanas Smetona (mirė 1944 m. JAV), Jonas Vailokaitis (mirė 1944 m. Vokietijoje), Jurgis Šaulys (mirė 1948 m. Šveicarijoje), Mykolas Biržiška (mirė 1962 m. JAV), Kazimieras Steponas Šaulys (mirė 1964 m. Šveicarijoje), Steponas Kairys mirė (1964 m. JAV). Emigracijoje signatarai įsitraukė į lietuvių egzilio veiklą, dalyvavo Lietuvos laisvės bylą palaikiusių organizacijų veikloje, Jurgis Šaulys 1941–1945 metais ėjo Lietuvos diplomatijos šefo pareigas. 

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dalis signatarų buvo perlaidoti Lietuvoje. Donato Malinausko palaikai 1993 m. perlaidoti Onuškio bažnyčios šventoriuje, Trakų rajone; Stepono Kairio – 1996 m. Petrašiūnų kapinėse Kaune; Jono Vailokaičio – 2007 m. Paštuvos kapinėse, Kauno rajone; Mykolo Biržiškos – 2018 m. Rasų kapinėse Vilniuje.

14 signatarų yra palaidoti įvairiose kapinėse Lietuvoje: 

• Rasų kapinėse, Vilniuje: Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška; 
• Petrašiūnų kapinėse, Kaune: Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Steponas Kairys;
• Panemunės kapinėse, Kaune: Aleksandras Stulginskis; 
• Alsėdžių kapinėse, Plungės r.: Stanislovas Narutavičius; 
• Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje, Širvintų r.: Alfonsas Petrulis; 
• Užvenčio kapinėse, Kelmės r.: Jonas Smilgevičius;
• Telšių katedroje: Justinas Staugaitis; 
• Nemunėlio Radviliškio kapinėse, Biržų r.: Jokūbas Šernas;
• Paštuvos kaimo kapinėse, Kauno r.: Jonas Vailokaitis;
• Onuškio bažnyčios šventorius, Trakų r.: Donatas Malinauskas.

Trijų signatarų palaikai ilsisi užsienyje:

• Jurgis Šaulys – Lugano miesto kapinėse, Šveicarijoje.
• Kazimieras Steponas Šaulys – Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos lietuvių koplyčioje Verano kapinėse, Romoje, Italijoje.
• Antanas Smetona – Čardono miestelio Visų Sielų kapinėse, Ohajo valstijoje, JAV.

Dar trijų signatarų – Vlado Mirono, Kazimiero Bizausko ir Prano Dovydaičio – palaidojimo vieta nežinoma. Jų atminimui Rasų kapinėse Vilniuje įrengtas kenotafas.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69 metai. Ilgiausiai gyveno Kazimieras Steponas Šaulys, jis sulaukė 92 metų. Trumpiausiai gyveno Jokūbas Šernas, jis mirė sulaukęs 38 metų. Dauguma signatarų sulaukė 70–80 metų amžiaus, išskyrus keletą, kurie mirė dėl ligų, žuvo, ar buvo nužudyti Antrojo pasaulinio karo metais. 

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų gimtinės 

Iš dvidešimties 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų aštuoniolika gimė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. O dviejų signatarų – Kazimiero Bizausko ir Donato Malinausko gimtinės yra dabartinėje Latvijos teritorijoje. 

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje gimė šie signatarai:

Šakių apskrityje:

• Saliamonas Banaitis (Vaitiekupių kaimas, Sintautų valsčius);
• Justinas Staugaitis (Tupikų kaimas, Žvirgždaičių valsčius);
• Jonas Vailokaitis (Pikžirnių kaimas, Sintautų valsčius);

Vilkaviškio apskrityje:

• Jonas Basanavičius (Ožkabalių kaimas, Bartninkų valsčius);

Marijampolės apskrityje: 

• Petras Klimas (Kušliškių kaimas, Kalvarijos valsčius);

Tauragės apskrityje:

• Aleksandras Stulginskis (Kutalių kaimas, Kaltinėnų valsčius);
• Jurgis Šaulys (Balsėnų kaimas, Švėkšnos valsčius);
• Kazimieras Steponas Šaulys (Stemplių kaimas, Švėkšnos valsčius);

Telšių apskrityje: 

• Stanislovas Narutavičius (Brėvikių dvaras, Alsėdžių valsčius);
• Jonas Smilgevičius (Šonių kaimas, Alsėdžių valsčius);

Viekšniuose:

• Mykolas Biržiška;

Ukmergės apskrityje: 

• Steponas Kairys (Užunvėžių kaimas, Kurklių valsčius);
• Antanas Smetona (Užulėnio kaimas, Taujėnų valsčius);

Rokiškio apskrityje: 

• Vladas Mironas (Kuodiškių vienkiemis, Panemunio valsčius);

Biržų apskrityje:

• Alfonsas Petrulis (Kateliškių kaimas, Vabalninko valsčius);
• Jokūbas Šernas (Jasiškių kaimas, Nemunėlio Radviliškio valsčius);
• Jonas Vileišis (Medinių kaimas, Pasvalio valsčius). 

Dabartinėje Latvijos teritorijoje gimė:

• Paviluostoje (Pāvilosta), Kuldygos apskrityje – Kazimieras Bizauskas; 
• Krėslaukyje (Kraslava) – Donatas Malinauskas.  

Iliustracijos iš parodos „VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

Susijusi informacija

• Lietuvos Valstybės Taryba (1917–1920 m.)
• Lietuvos Respublika: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios
• 1990 m. kovo 11-oji: kaip buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė?
• RESPUBLIKA – kas tai?
• Svarbiausi Steigiamojo Seimo šimtmečio faktai 
• Paroda „DIDŽIOJO TIKSLO LINK: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“ 
• Paroda „VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“
• 2018 m. vasario 9 d. apskritojo stalo diskusija „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“