XIII–XVI amžius

1253 m. liepos 6 d. – Mindaugas karūnuotas Lietuvos karaliumi.

1306 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikais Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ paminėtas „valdovo ir pačių Lietuvos galingiausiųjų parlamentas“.

1323 m. sausio 25 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške krikščionių pirkliams, ūkininkams, kariams, amatininkams, dvasininkams iš viso pasaulio, taip pat Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno miestiečiams pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas.

1324 m. – Gedimino dvare viešėję popiežiaus legatų pasiuntiniai aprašė pasiuntinius priėmusį valdovą ir jo patarėjus.

1385 m. rugpjūčio 14 d. – sudaryta Krėvos sutartis, numačiusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Lenkijos karalaitės Jadvygos vedybas, kurių sąlyga turėjo tapti Lietuvos krikštas ir personalinės dviejų valstybių sąjungos sudarymas.

1387 m. vasario 17 d. – įsteigta Vilniaus vyskupystė. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila paskelbė privilegiją, kuria įsipareigojo apkrikštyti Lietuvą, gavęs Lietuvos kunigaikščių ir visos Lietuvos diduomenės pritarimą.

1387 m. vasario 22 d. – Lietuvos krikšto diena.

1392 m. rugpjūčio 4 d. – Jogailos ir Vytauto sudaryta Astravos sutartis, kuria Vytautui grąžinti Trakai ir kitos tėvoninės žemės, Vytautas gavo teisę valdyti Lietuvą su sostine Vilniuje ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu. Pradėjo plėtotis valdovo raštinė.

1401 m. sausio 18 d. – Vilniuje Jogaila, Vytautas ir Lietuvos bajorai įteisino naują valdžios galių pasidalijimą tarp dviejų Gediminaičių. Lenkijos karalius Jogaila išlaikė tėvonines teises į Lietuvos valstybę ir aukščiausiojo kunigaikščio titulą, o visą valdžią perleido Vytautui iki jo mirties ir suteikė didžiojo kunigaikščio titulą (Vilniaus-Radomo susitarimai).

1410 m. liepos 15 d. – įvyko Žalgirio mūšis tarp Vokiečių ordino ir jungtinės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės. Pergalė Žalgirio mūšio laukuose nutraukė keletą šimtmečių trukusią Vokiečių ordino karinę ekspansiją Baltijos jūros regione.

1413 m. spalio 2 d. – dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos bajorijai, Jogailai ir Vytautui, Horodlės mieste tarp Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija, įteisinusi nuolatinę Lietuvos didžiojo kunigaikščio instituciją.

1429 m. sausio mėn. – LDK Lucko mieste vyko Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, kuriame svarstyti aktualūs Vidurio ir Rytų Europos politikos klausimai. Suvažiavimo metu Vengrijos ir Šventosios Romos imperijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė vainikuoti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Lietuvos karaliumi (1429 m. sausio 23 d.).

1430 m. rugsėjo 8 d. – buvo suplanuota ir neįvyko Vytauto Didžiojo karūnacija.

1445 m. lapkričio 30 d. – Vilniuje susirinko išplėstinis Lietuvos Ponų tarybos posėdis (dalyvaujant Lietuvos bajorams), kuriame buvo apsvarstytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero paveldėto Lenkijos sosto užėmimo klausimas.

1447 m. gegužės 2 d. – Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras suteikė privilegiją Lietuvos bajorams, kuria pažadėjo saugoti Lietuvos nepriklausomybę ir neleisti nuo jos atplėšti jokių žemių, neleisti svetimiems, nelietuviams, pirkti žemės Lietuvoje bei eiti tarnybos valdžioje ar bažnyčioje bei pažadėjo duoti Lietuvos bajorams ir miestiečiams tokias pačias teises, kokias turi Lenkijos bajorai ir miestiečiai.

1492 m. liepos 20 d. – Vilniuje prasidėjo LDK bajorijos suvažiavimas, kuriame Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Aleksandras Jogailaitis. Suvažiavimas buvo sušauktas visų LDK sričių atstovų reprezentacijos principu. Istorikų nuomone, šis suvažiavimas gali būti laikomas viena iš simbolinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų pradžios data.

1492 m. rugpjūčio 6 d. – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo privilegija įteisino ponų padėtį ir įsipareigojo saugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vientisumą ir suverenumą.

1499 m. gegužės 6 d. – Krokuvos Seime sudarytas palankiausias Lietuvai Lenkijos ir Lietuvos unijos aktas, numatęs lygiateisę abiejų valstybių sąjungą, savitarpio pagalbą ir atskirų valdovų rinkimus.

1501 m. spalio 23 d. – Melnike Aleksandras ir Lietuvos Ponų tarybos atstovai patvirtino Lietuvos ir Lenkijos uniją pagal spalio 3 d. Piotrkovo Seimo susitarimą.

1506 m. rugpjūčio 19 d. – Vilniuje mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis.

1506 m. spalio 20 d. – Vilniaus katedroje Kazimiero Jogailaičio sūnus ir Aleksandro Jogailaičio brolis Žygimantas Senasis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

1507 m. gegužės 31 d. – Budoje (Vengrija) atnaujinta 1492 m. gruodžio 5 d. sudaryta Jogailaičių valdomų valstybių sąjunga, į kurią pirmą kartą tiesiogiai įtraukta Lietuva.

1512 m. – į Vilniaus Seimą sušaukti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai buvo kviečiami po du iš LDK žemės (pavieto). Nuosekliai formavosi bajorijos atstovavimo Seime principas.

1515 m. vasario 4 d. – Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis, Lietuvos politinis veikėjas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, Lietuvos savarankiškumo gynėjas, reformacijos rėmėjas. Mirė 1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse (dabar Vilniaus dalis).

1520 m. rugpjūčio 1 d. – Krokuvoje gimė Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.) ir Lenkijos karalius (1548–1572 m.).

1529 m. sausio 11 d. – paskelbtas pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymų rinkinys – I Lietuvos Statutas.

1529 m. rugsėjo 29 d. – įsigaliojo I Lietuvos Statutas.

1534 m. vasario 15 d. – Vilniuje susirinko Seimas, į kurį pirmą kartą atvyko ir buvo atstovaujami visų visuomenės elito sluoksnių atstovai: valdovas, kunigaikščiai, Ponų taryba, svarbiausi LDK pareigūnai bei Lietuvos bajorijos atstovai.

1561 m. spalio 12 d. – Vilniaus Seime dalyvavo atvykęs Livonijos krašto magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečių atstovai; tartasi dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai.

1565 m. gruodžio 30 d. – LDK bajorijos prašymu Vilniaus Seime Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė Vilniaus privilegiją, kuria Lenkijos pavyzdžiu buvo įsteigti ikiseiminiai pavietų seimeliai.

1566 m. kovo 11 d. – įsigaliojo II Lietuvos Statutas, įtvirtinęs bajorų demokratiją, numatęs Lietuvos Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios institucijos, teisę.

1566 m. gruodžio 26 d. – Gardino Seime sudaryta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos kunigaikštystės unija.

1569 m. liepos 1 d. – Liubline pasirašytas Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungos aktas, kuriuo buvo sudaryta Abiejų Tautų Respublika su bendru abiejų valstybių Seimu.

1572 m. liepos 7 d. – Knišine (Lenkija) mirė paskutinis Jogailaičių (Gediminaičių) dinastijos Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.

1573 m. sausio 28 d. – Varšuvos konfederacijos aktu Lenkijoje ir Lietuvoje pripažinta tikėjimo laisvė.

1573 m. gegužės 12 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Prancūzijos princas Henrikas Valua.

1573 m. gegužės 20 d. – elekciniame seime prie Varšuvos Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai priėmė Henriko artikulus – pirmąją Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, veikusią iki 1791 m. Dokumentas reglamentavo valdovo išrinkimo tvarką bei valdovo ir Seimo santykius.

1574 m. vasario 21 d. – Krokuvos karūnacinio seimo metu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Prancūzijos princas Henrikas Valua. Karūnacinio seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas Venclovas Agripa.

1579 m spalio 29 d. – popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.

1581 m. kovo 1 d. – Varšuvos seime priimti Lietuvos vyriausiojo tribunolo – apeliacinio teismo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – nuostatai.

1582 m. sausio 12 d. – Zapolės Jamoje (netoli Pskovo) pasirašyta 10 metų paliaubų sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1582 m. kovo 20 d. – mirė Augustinas Mieleskis-Rotundas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisininkas, karališkasis sekretorius, Lietuvos istorikas ir publicistas.

1582 m. spalio 15 d. – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsigaliojo Grigaliaus kalendorius.

1586 m. gruodžio 12 d. – Gardine mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1576–1586).

1587 m. lapkričio 20 d. – mirė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, vienas žymiausių XVI a. antrosios pusės LDK politikų, Antrojo Lietuvos Statuto kūrėjas, protestantų globėjas Ostapas (Eustachijus) Valavičius.

1588 m. sausio 28 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą, kuris iki 1795 m. buvo pagrindinis Lietuvos teisės kodeksas.

1589 m. sausio 6 d. – įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas.

XVII–XVIII amžius

1602 m. lapkričio 7 d. – Romoje popiežiaus Klemensas VIII išdavė brevę Quae ad sanctorum, kuria kanonizavo šv. Kazimierą. Dokumente kovo 4 d. skelbiama Šv. Kazimiero diena.

1602 m. gruodžio 2 d. – Papilio dvare (Biržai) gimė Jonušas Radvila, Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas, Abiejų Tautų Respublikos seimų dalyvis.1655 m. nutraukė Liublino unijos saitus ir sudarė uniją su Švedijos karalyste (Kėdainių unija).

1605 m. rugsėjo 27 d. – Salaspilio (Kircholmo) mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.

1607 m. liepos 16 d. – Vilniuje mirė Mamoničių spaustuvės savininkas ir steigėjas Kuzma Mamoničius. Šioje spaustuvėje atspausdintas Trečiasis Lietuvos Statutas; buvo leidžiami Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo dokumentai, seimų konstitucijos, nutarimai dėl mokesčių rinkimo ir kt.

1624 m. rugsėjo 24 d. – mirė Lietuvos kariuomenės Salaspilio (Kircholmo) mūšyje vadas, Žemaitijos seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.

1630 m. sausio 19 d. – Verkiuose mirė Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius, Abiejų Tautų Respublikos Senato narys.

1633 m. liepos 7 d. – mirė Leonas Sapiega, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos pakancleris (1585–1589 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (1621–1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), Trečiojo Lietuvos Statuto rengėjas. 1582 m. spalio 4 d. – lapkričio 25 d. Varšuvos seimo maršalka.

1648 m. gegužės 20 d. – Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza.

1652 m. kovo 9 d. – Upytės pavieto bajoras Vladislovas Viktorinas Sicinskis pasinaudojęs liberum veto teise išardė Varšuvos seimo darbą, tapdamas literatūrinių kūrinių personažu, legendų neigiamu herojumi.

1654 m. sausio 10 d. – Rusijos caras Aleksejus pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika.

1655 m. spalio 20 d. – Kėdainiuose sudaryta unija su Švedijos karalyste. Sutarties sudarymui vadovavo Vilniaus vaivada Jonušas Radvila. Sutarties signatarais tapo LDK bažnyčios hierarchai ir daugiau kaip 1 000 Lietuvos didikų ir bajorų.

1660 m. gegužės 3 d. – sudaryta Olyvos taikos sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karalystės.

1666 m. balandžio 20 d. – gimė Kristupas Stanislovas Zaviša, Minsko vaivada (1720–1721 m.), memuarų autorius, keturių Abiejų Tautų Respublikos seimų maršalka (1697, 1698, 1718, 1720 m.).

1667 m. sausio 30 d. – pasirašyta Andrusovo (prie Smolensko) taikos sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos. Pagal Andrusovo sutartį Abiejų Tautų Respublika neteko Kijevo ir Smolensko.

1668 m. rugsėjo 16 d. – abdikacinio seimo metu Varšuvoje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto.

1674 m. gegužės 21 d. – elekciniame seime Varšuvoje Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobieskis (1674–1696 m.).

1678 m. gruodžio 15 d. – pirmą kartą Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis arklidininkas Pranciškus Steponas Sapiega. Seimas dirbo iki 1679 m. balandžio 4 d.

1688 m. sausio 27 d. – kovo 5 d. – Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Seimo maršalka buvo išrinktas Lietuvos didysis raštininkas Andrius Kazimieras Gelgudas.

1693 m. sausio 9 d. – vasario 11 d. – Gardine susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

1697 m. rugsėjo 15 d. – karūnacinio seimo metu, vadovaujant maršalkai, Minsko seniūnui Kristupui Stanislovui Zavišai, Krokuvos Vavelio katedroje Augustas II karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

1702 m. birželio 13 d. – Olykoje gimė Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Lietuvos dvaro maršalka, Trakų kaštelionas ir Lietuvos lauko etmonas (nuo 1735 m.), Trakų vaivada (1737–1744 m.), Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas (1744–1762 m.). Mirė 1762 m. sausio 3 d.

1717 m. vasario 1 d. – Varšuvoje susirinko vadinamasis „Nebylusis seimas“, kurio darbas truko vos vieną dieną. Rusijos kariuomenės apsuptas ,,Nebylusis seimas“ perpus sumažino Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, ribojo Senato galias. Abiejų Tautų Respublika de facto tapo Rusijos protektoratu.

1732 m. sausio 17 d. – gimė Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795 m.).

1733 m. vasario 1 d. – Varšuvoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II Stiprusis (Vetinų dinastija).

1733 m. rugsėjo 12 d. – Varšuvos elekciniame seime Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Stanislovas Leščinskis.

1736 m. sausio 27 d. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis atsisakė sosto.

1763 m. spalio 5 d. – Drezdene mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III Vetinas.

1764 m. rugsėjo 7 d. –Varšuvos elekciniame seime išrinktas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Seimo maršalka buvo LDK lauko raštininkas Juozapas Silvestras Sosnovskis.

1764 m. lapkričio 25 d. – Varšuvoje įvyko paskutinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacija.

1768 m. vasario 24 d. – Abiejų Tautų Respublika ir Rusija pasirašė amžinos draugystės ir Rusijos garantijų valstybės saugumui sutartį.

1768 m. vasario 29 d. – Baro mieste (Podolė, Ukraina) susibūrė Baro konfederacija, nukreipta prieš Rusijos įtaką Abiejų Tautų Respublikai.

1772 m. rugpjūčio 5 d. – Sankt Peterburge buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis dėl I Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

1773 m. spalio 14 d. – Seimo sprendimu įkurta ir darbą pradėjo Abiejų Tautų Respublikos Edukacinė komisija – viena pirmųjų švietimo ministerijų Europoje.

1775 m. – Seimo nutarimu įkurtas naujas Abiejų Tautų Respublikos valdžios organas – Nuolatinė Taryba, kurią sudarė 36 Seimo deleguoti nariai: 18 senatorių ir 18 Atstovų rūmų narių. Taryba turėjo 5 departamentus: Karo, Iždo, Užsienio reikalų, Policijos ir Teisingumo.

1788 m. spalio 6 d. – darbą Varšuvoje pradėjo Ketverių metų seimas (1788-10-06–1792-05-29). Ketverių metų Seimas ėmėsi Abiejų Tautų Respublikos reformų. Seimo maršalka išrinktas Lietuvos artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

1789 m. sausio 19 d. – panaikinta Nuolatinė Taryba.

1791 m. balandžio 18 d. – Seimas priėmė įstatymą „Mūsų laisvieji karališkieji miestai Respublikos valstybėse“. Tai buvo vienas pirmųjų žingsnių transformuojant Abiejų Tautų Respubliką iš luominės į pilietinę visuomenę.

1791 m. gegužės 3 d. – Ketverių metų seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją, kurioje įteisino pažangias reformas, tačiau panaikino atskiras Lietuvos valstybės institucijas.

1791 m. spalio 20 d. – Seimas priėmė Abiejų Tautų savitarpio garantijos įstatymą, kuriuo buvo nustatytas lygus Lenkijos ir LDK narių skaičius bendrose centrinėse valdžios institucijose. Lietuva pripažinta lygiateise dualistinės Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

1793 m. sausio 23 d. – Peterburge buvo sudaryta II Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tarp Rusijos ir Prūsijos sutartis.

1793 m. birželio 17 d. – Gardine susirinko paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas.

1793 m. spalio 23 d. – Gardino Seime buvo ratifikuoti II Abiejų Tautų Respublikos padalijimo dokumentai.

1793 m. lapkričio 23 d. – Gardine darbą baigė paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Dėl Rusijos įtakos Seimas panaikino 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, kitų įstatymų galiojimą, nutraukė daugelio 1788–1792 m. reformų vykdymą.

1794 m. kovo 24 d. – prasidėjo generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Balandžio 16 d. sukilimas išplito ir Lietuvoje. Sukilėlių pajėgos balandžio 23–24 d. užėmė Vilnių, sudaryta LDK sukilėlių vyriausybė, buvo kuriami sukilėlių vykdomosios valdžios organai – deputacijos.

1794 m. spalio 4 d. – Tikocine veiklą nutraukė LDK Centro deputacija – 1794 m. Lietuvos sukilimo vadovaujantis organas. Metų pabaigoje sukilimas buvo numalšintas.

1795 m. spalio 24 d. – Sankt Peterburge buvo pasirašyta III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis.

XX–XXI amžius

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Vilniuje posėdžiavo lietuvių suvažiavimas (jame dalyvavo 2 000 atstovų) gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo pavadinimą. Didysis Vilniaus Seimas nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje, jo rezoliucija skelbė: „Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo. Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškosios Lietuvos, kaipo branduolio [...].“

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Vilniuje susirinkusi 222 lietuvių atstovybė – Lietuvių konferencija – žengė pirmuosius realius žingsnius Lietuvos valstybės atkūrimo link. Ši konferencija 1917 m. rugsėjo 21 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje nubrėžė atkuriamos Lietuvos politinė raidos kryptį – „nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis, kurios valstybinę sąrangą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys sušauktas steigiamasis Lietuvos seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. 

1917 m. rugsėjo 22 d. – Lietuvių konferencija išrink dvidešimties narių Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Lietuvos Taryba veikė lyg savotiškas parlamentas. 

1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos Taryba vykdydama Lietuvių konferencijos rezoliuciją, pasirašė nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės skelbimo notifikavimo ir prašymą pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę, plačiai žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu, kuriuo skelbė: „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje [...] Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.“ 

1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Taryba pakeitė pavadinimą į Lietuvos Valstybės Tarybą. 

1918 m. lapkričio 2 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius. Ši konstitucija turėjo galioti tol, kol Steigiamasis Seimas nuspręs dėl Lietuvos valdymo formos ir priims nuolatinę konstituciją. Įstatymų leidžiamoji valdžia ir tarptautinių sutarčių tvirtinimas buvo pavestas Lietuvos Valstybės Tarybai (kuri veikė kaip savotiškas parlamentas), vykdomoji – Valstybės Tarybos Prezidiumui (jį sudarė Prezidentas ir 2 viceprezidentai), kuris atstovavo valstybei, skelbė įstatymus, skyrė aukštesniuosius pareigūnus, ir Ministrų (Ministerių) Kabinetui, kurio nariai kontrasignavo Prezidiumo skelbiamus aktus. Prezidiumas tvirtino Ministrų Kabineto sudėtį. Abi šios valdžios institucijos buvo solidariai atsakingos Lietuvos Valstybės Tarybai. 

1918 m. lapkričio 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba patvirtino pirmąjį Lietuvos Valstybės Ministrų Kabinetą (Ministras Pirmininkas – Augustinas Voldemaras). 

1919 m. sausio 1–2 d. – Lietuvos Vyriausybės įstaigoms persikėlus į Kauną, Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. Laikinojoje sostinėje posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba, Ministrų Kabinetas ir ministerijos, bei vėliau išrinkti Lietuvos Valstybės Prezidentas ir Seimas.

1919 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė naują Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakciją. Valstybės Tarybos Prezidiumas buvo pakeistas vienasmeniu Tarybos renkamu Valstybės Prezidentu. Tą pačią dieną Lietuvos Valstybės Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. 

1919 m. balandžio 6 d. – išrinktasis Lietuvos Valstybės Prezidentas Antanas Smetona prisiekė Lietuvos Valstybės Tarybos posėdžio metu ir pradėjo eiti Lietuvos Valstybės Prezidento pareigas. 

1919 m. birželio 16 d. – sudaryta komisija Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo projektui parengti, ją sudarė teisininkai, įvairių politinių srovių ir tautinių mažumų atstovai. Komisijos vadovu tapo teisininkas, vidaus reikalų ministras Petras Leonas. 

1919 m. spalio 30 d. – Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą. Įstatymas įsigaliojo 1919 m. gruodžio 2 d. 

1919 m. gruodžio 10 d. – Lietuvos Valstybės Prezidento aktu sudaryta politinių šalies jėgų spektrą atspindinti Vyriausioji rinkimų komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas Petras Leonas. Jis buvo visų 1920–1926 metais sudarytų Vyriausiųjų rinkimų komisijų pirmininku. 

1920 m. sausio 12 d. – Lietuvos Valstybės Prezidentas paskelbė Steigiamojo Seimo rinkimų datą (1920 m. balandžio 14 ir 15 d.). 

1920 m. balandžio 14–16 d. – vyko visuotiniai, lygūs, tiesioginiai ir slapti rinkimai, kuriuose dalyvavo visų tautybių Lietuvos piliečiai – tiek vyrai, tiek moterys. Jų metu buvo išrinktas Steigiamasis Seimas (1920–1922 m.). Tai buvo pirmieji demokratiniai Seimo rinkimai. Rinkimai vyko tris dienas – viena diena ilgiau nei buvo numatyta sausio mėnesį. 

1920 m. gegužės 15 d. – vyko pirmasis Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) posėdis. Šią dieną Steigiamasis Seimas vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą priėmė ir paskelbė rezoliuciją, kuria visų Lietuvos piliečių vardu proklamavo Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę ir nustatė valstybės valdymo formą – Lietuvos Respublika. Šio posėdžio metu Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku. Steigiamojo Seimo Pirmininkas, ėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 

1920 m. gegužės 18 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Steigiamojo Seimo statutą, jį papildė 1920 m. liepos 9 d., Respublikos Prezidentas pasirašė 1921 m. rugsėjo 14 d. („Vyriausybės Žiniose“ paskelbta 1921 m. rugsėjo 28 d.). Dar kartą Steigiamojo Seimo statutas buvo papildytas: 1922 m. rugpjūčio 17 d., Respublikos Prezidentas pasirašė 1922 m. rugpjūčio 19 d. („Vyriausybės Žiniose“ paskelbta 1922 m. rugpjūčio 29 d.); 1922 m. rugsėjo 14 d., Respublikos Prezidentas pasirašė 1922 m. rugsėjo 20 d. („Vyriausybės Žiniose“ paskelbta 1922 m. rugsėjo 30 d.; 1922 m. spalio 7 d., Respublikos Prezidentas pasirašė 1922 m. spalio 12 d. („Vyriausybės žiniose“ paskelbta 1922 m. spalio 23 d.). 

1920 m. birželio 2 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. 

1920 m. spalio 22 d.–1921 m. sausio 17 d. – posėdžiavo iš septynių narių sudarytas Mažasis Seimas. Iškilus karinei grėsmei dėl teritorinio Lietuvos vientisumo, Steigiamasis Seimas išrinkęs Mažąjį Seimą, nutarė laikinai nebešaukti plenarinių posėdžių, o savo narius pasiuntė į frontą, centrines ir vietines valdžios įstaigas ten organizuoti krašto gynybą, keli Seimo nariai buvo deleguoti į užsienio valstybes ten siekti tarptautinio Lietuvos pripažinimo. 

1920 m. lapkričio 21 d. –nuo patirtų sužeidimų mirė Steigiamojo Seimo narys Antanas Matulaitis (1895–1920 m.). Antanas Matulaitis – vienintelis pareigas einantis Lietuvos Respublikos Seimo narys, žuvęs mūšio lauke. 

1921 m. lapkričio 11 d. – Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė rezoliuciją, pavedančią Ministrų Kabinetui rūpintis Klaipėdos krašto susijungimu su Lietuvos Respublika. Klaipėdos kraštui buvo pažadėta autonomija ūkio, administracijos, darbo ir socialinės apsaugos, teismų, švietimo ir religijos srityse. 

1922 m. vasario 15 d. – Steigiamasis Seimas priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą. 

1922 m. rugpjūčio 1 d. – Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Konstitucija nustatė, kad tautos valią vykdo Seimas ir dvinarė vyriausybė susidedanti iš Respublikos Prezidento ir Ministrų Kabineto. Pirmą kartą konstituciniu lygmeniu buvo įtvirtinta teismo padėtis valstybėje. 

1922 m. rugpjūčio 9 d. – Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą (Lietuvos nacionaline valiuta tapo litas). 

1922 m. spalio 6 d. – vyko paskutinis Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) posėdis. 

1922 m. spalio 10–11 d. – vyko Pirmojo Seimo (1922–1923 m.) rinkimai. 

1922 m. lapkričio 13 d. – įvyko pirmasis Pirmojo Seimo (1922–1923 m.) posėdis. Šio posėdžio metu „amžiaus pirmininku“ išrinktas Justinas Staugaitis. Jis iki 1922 m. lapkričio 21 d. ėjo Seimo Pirmininko pareigas. 

1922 m. lapkričio 21 d. – Leonas Bistras išrinktas Pirmojo Seimo Pirmininku. 

1923 m. sausio 15 d. – įvyko Klaipėdos sukilimas. Po kelių dienų, 1923 m. sausio 19 d., Šilutėje vyko Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių suvažiavimas (Visuotinis Klaipėdos krašto seimas), pasivadinęs aukščiausia krašto atstovybe, jis paskelbė, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis prijungiamas prie Lietuvos Respublikos. 

1923 m. sausio 24 d. – Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1921 m. lapkričio 11 d. Steigiamojo Seimo rezoliuciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teritorijos ir 1923 m. sausio 19 d. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių suvažiavimo nutarimą prisijungti prie Lietuvos Respublikos. 

1923 m. vasario 16 d. – Ambasadorių konferencija Klaipėdos krašto valdymą autonominėmis teisėmis perdavė Lietuvos Respublikai. Klaipėdos krašto konvencija buvo pasirašytą 1924 m. gegužės 8 d. 

1923 m. kovo 13 d. – Seimo posėdžio metu buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, kuriuo buvo paleistas Seimas, tai buvo paskutinis Pirmojo Seimo (1922–1923 m.) posėdis. 

1923 m. kovo 15 d. – Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą oficialiai pripažino Lenkijai. 

1923 m. gegužės 12–13 d. – vyko Antrojo Seimo (1923–1926 m.) rinkimai. 

1923 m. birželio 5 d. – įvyko pirmasis Antrojo Seimo (1923–1926 m.) posėdis. Šio posėdžio metu Antanas Tumėnas buvo išrinktas Antrojo Seimo Pirmininku. 

1923 m. liepos 10 d. – Justinas Staugaitis išrinktas Antrojo Seimo Pirmininku. 

1924 m. birželio 18 d. – Seimas priėmė Seimo statutą („Vyriausybės Žiniose“ paskelbta 1924 m. liepos 7 d.). 

1925 m. sausio 27 d. – Leonas Bistras išrinktas Antrojo Seimo Pirmininku. 

1925 m. gegužės 5 d. – Seimas priėmė „Švenčių ir poilsio įstatymo“ pakeitimą, kuriuo į įstatymą įtraukė Gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną. Įstatymo pakeitimas įsigaliojo 1925 m. gegužės 9 d. Po penkerių metų, 1930 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują „Švenčių ir poilsio“ įstatymo redakciją, joje nebeliko Gegužės 15-osios – Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos, tačiau gegužės viduryje pradėta švęsti kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventė. 

1925 m. rugsėjo 25 d. – Vytautas Petrulis išrinktas Antrojo Seimo Pirmininku. 

1926 m. vasario 9 d. – Jonas Staugaitis išrinktas Antrojo Seimo Pirmininku. 

1926 m. kovo 5 d. – Justinas Staugaitis išrinktas Antrojo Seimo Pirmininku. 

1926 m. kovo 5 d. – Magdalena Galdikienė buvo išrinkta Antrojo Seimo antrąja vicepirmininke. Seimo vicepirmininkė – aukščiausias valstybinis postas, kurį pasiekė moteris 1918–1940 m. Lietuvoje. Ji – vienintelė moteris tapusi Seimo Prezidiumo nare: Antrojo Seimo antroji sekretorė (1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. kovo 5 d.) ir Antrojo Seimo antroji vicepirmininkė (1926 m. kovo 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.).

1926 m. kovo 26 d. – vyko paskutinis Antrojo Seimo (1923–1926 m.) posėdis. 

1926 m. gegužės 8–10 d. – vyko Trečiojo Seimo (1926–1927 m.) rinkimai. 

1926 m. birželio 2 d. – įvyko pirmasis Trečiojo Seimo (1926–1927 m.) posėdis. Šio posėdžio metu Jonas Staugaitis buvo išrinktas Trečiojo Seimo Pirmininku. 

1926 m. birželio 7 d. – pirmą kartą Lietuvos istorijoje rinkimuose dėl Lietuvos Respublikos Prezidento posto varžėsi moterys. Respublikos Prezidentą rinko Seimo nariai. Šiuo rinkimuose buvo iškeltos keturios kandidatūros: Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Felicijos Bortkevičienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės. Rinkimus laimėjo ir Respublikos Prezidentu tapo – Kazys Grinius. 

1926 m. birželio 17 d. – Trečiasis Seimas priėmė Karo stovio panaikinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 1926 m. liepos 2 d. 

1926 m. gruodžio 17 d. – įvyko valstybės perversmas, kurio metu Respublikos Prezidentas Kazys Grinius buvo priverstas sudaryti naują Ministrų Kabinetą ir atsistatydinti iš pareigų. Šis perversmas paneigė esminius 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijos principus. 

1926 m. gruodžio 19 d. – Seimo posėdžio metu buvo įteisinti 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo padariniai: perskaitytas Respublikos Prezidento Kazio Griniaus atsistatydinimo pareiškimas, atsistatydino Seimo Pirmininkas ir Prezidiumas. Tą dieną Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Trečiojo Seimo Pirmininku, o Antanas Smetona – Respublikos Prezidentu. 

1927 m. balandžio 12 d. – Seimo posėdžio metu buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, kuriuo buvo paleistas Seimas, tai buvo paskutinis Trečiojo Seimo (1926–1927 m.) posėdis. Kadangi paleidus Seimą nebuvo paskelbti naujojo Seimo rinkimai, teisės ekspertas Mykolas Römeris šį Seimo paleidimą vadino konstituciniu perversmu. 

1928 m. gegužės 15 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas, pritariant Ministrų Kabinetui paskelbė antrąją nuolatinę  Lietuvos Valstybės Konstituciją, kuri sustiprino Respublikos Prezidento ir tuo pačiu susilpnino Seimo galias (Prezidentui suteikta teisė leisti įstatymus, atsisakyta Prezidento rinkimų Seime, pavaduoti Prezidentą turėjo nebe Seimo Pirmininkas, o Ministras Pirmininkas ir kt.). Iškilmingas Ministrų Kabineto posėdis, kurio metu paskelbta naujoji Konstitucija vyko Steigiamojo Seimo susirinkimo 8-ųjų metinių dieną. 

1930 m. gegužės 14 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naują „Švenčių ir poilsio“ įstatymo redakciją, joje nebeliko Gegužės 15-osios – Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos, tačiau gegužės viduryje pradėta švęsti kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventė. 

1936 m. gegužės 9 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė naująjį Seimo rinkimų įstatymą. 

1936 m. birželio 9–10 d. – vyko Ketvirtojo Seimo (1936–1940 m.) rinkimai. 

1936 m. rugpjūčio 29 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė Seimo statutui priimti tvarkos įstatymą. 

1936 m. rugsėjo 1 d. – vyko pirmasis Ketvirtojo Seimo (1936–1940 m.) posėdis. Šio posėdžio metu Konstantinas Šakenis buvo išrinktas Ketvirtojo Seimo Pirmininku. 

1936 m. rugsėjo 17 d. – Ketvirtasis Seimas priėmė Seimo statutą, kurį Lietuvos Respublikos Prezidentas 1936 m. rugsėjo 21 d. paskelbė „Vyriausybės Žiniose“. 

1938 m. vasario 11 d. – Ketvirtasis Seimas priėmė trečiąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją, kuri įsigaliojo 1938 m. gegužės 12 d. 

1938 m. gegužės 12 d. – įsigaliojo trečioji nuolatinė Lietuvos Konstitucija. Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio „demokratinė“. Valstybės valdžia skelbiama nedaloma, ją vykdė Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Konstitucija dar labiau sustiprino Prezidento galias, sumenkindamas Seimo galias. Prezidentui suteikti įgaliojimai paleisti Seimą ir skelbti naujo Seimo rinkimus, šaukti ir uždaryti Seimo sesijas, nesant Seimo ar tarp jo sesijų leisti įstatymus. Seimui nesuteikta teisė reikalauti Ministrų Tarybos atsistatydinimo, Seimas galėjo tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, kuriuos tvirtino ir skelbė Prezidentas. Prezidentui suteikta teisė vetuoti Seimo siūlomus įstatymus, o šį veto (Prezidentui nepritarus Seimo nutarimui atmesti veto) galėjo įveikti tik naujai išrinktas Seimas. 

1940 m. gegužės 31 d. – vyko paskutinis Ketvirtojo Seimo (1936–1940 m.) posėdis. 

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 

1940 m. liepos 1 d. – sovietų okupacinė valdžia paleido Ketvirtąjį Seimą (1936–1940 m.).

1990 m. vasario 24 d. – vyko pirmieji laisvi rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą dar okupuotoje Lietuvoje.

1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir įtvirtino, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoiucija „niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas“. 

1990 m. lapkričio 17 d. – Briuselyje atidarytas Lietuvos informacijos biuras.

1991 m. sausio 13 d. – sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Šios kruvinosios akcijos metu žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 buvo sužeisti.

1991 m. vasario 11 d. – Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

1991 m. liepos 29 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Rusija (SSRS sudėtyje).

1991 m. liepos 31 d. – Medininkų pasienio kontrolės poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON nariai nužudė septynis pareigas ėjusius pasienio darbuotojus – Lietuvos Respublikos pareigūnus. 

1991 m. rugpjūčio 21 d. – gindamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmus ir Lietuvos valstybės nepriklausomybę, žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas. 

1991 m. rugsėjo 2 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino JAV.

1991 m. rugsėjo 10 d. – Lietuva tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (tuo metu – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos) nare. 

1991 m. rugsėjo 17 d. – Lietuva priimta į Jungtinių Tautų organizaciją.

1991 m. rugsėjo 6 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino SSRS.

1992 m. spalio 25 d. – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvą paliko paskutinis okupacinės Rusijos (SSRS) kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. 

1993 m. rugsėjo 6–8 d. – Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

2004 m. kovo 29 d. – Lietuva tapo NATO nare.

2004 m. gegužės 1 d. – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. – Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.

2015 m. sausio 1 d. – Lietuva tapo devyniolikta euro zonos nare.