2013 m. kovo 11 d. pranešimas VIR

„Gerbiamieji iškilmingo minėjimo dalyviai ir svečiai,

Esu jaunas žmogus – mano siela, protas jauni, jauni sumanymai, dideli troškimai ir svajonės. Man, besiformuojančiam, bandančiam įsitvirtinti, įleisti šaknis gyvenime, be galo svarbi aplinka, mane supantis pasaulis, kitų žmonių įtaka, taip pat ir valstybės, visuomenės požiūris į žmogų. Noriu pasitikėti ir pateisinti pasitikėjimą. Laisvė – viena iš svarbiausių vertybių mano, kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvenime. Prieš dvidešimt trejus metus ją iškovojo tik drąsūs, nebijantys aukotis žmonės. O šiandien laisvė mums atrodo savaime suprantamas dalykas. Tai teisė nevaržomai, nedraudžiamai reikšti savo ar visuomenės nuomonę. Tai harmonija. Žmogus gali skleistis, realizuoti save, matyti šviesią savo ateitį, o tuo pačiu ir savo Tėvynei būti šviesos spinduliu. Laisvą valstybę puoselėja kūrybingi žmonės. Lietuvai šiandien reikia energingų žmonių, kuriais galėtų didžiuotis.

Be galo džiaugiuosi, kad gimiau ir gyvenu laisvoje Lietuvoje, savo Tėvynėje. Didžiuojuosi savo tiek iškentėjusia Tėvyne. Didžiuojuosi esąs lietuvis. Lietuviai – drąsūs žmonės. Ir aš galiu drąsiai svajoti, kurti ir įgyvendinti savo svajones, nes gyvenu laisvoje šalyje. Tikiu, kad mano svajonės išsipildys. Galiu būti laimingas pats ir Lietuvai suteikti didžiulį džiaugsmą. Turiu laisvą apsisprendimo teisę, galiu kreipti savo gyvenimą norima kryptimi.

Nors ir nedidelė mano gyvenimo patirtis, tačiau jau dabar stengiuosi prasmingai gyventi. Stengiuosi ne tik dėl savęs, savo šeimos, bet kartu ir dėl Lietuvos. Noriu būti vienu iš daugelio Lietuvos šviesulių. Mokausi Šilalės rajono, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje, 3 gimnazijos klasėje. Stengiuosi būti tikras lietuvis patriotas, nepraleidžiu nė vienos pasitaikiusios progos save realizuoti ir prisidėti prie Lietuvos gerovės.

Priklausau Jaunųjų šaulių sąjungai, būtent ši organizacija yra mano kertinis akmuo patriotiškame gyvenime. Įvairūs užsiėmimai, vasaros stovyklos, kursai, tarptautinės pratybos ,,Žalgiris“ yra tai, kas man teikia didžiulį malonumą ir bent trumpam leidžia pajusti karišką gyvenimą. Daugumai stovėjimas rikiuotėje, žygiavimas, įvairios taktinės užduotys – vargas, tačiau ne man. Laikant ginklą rankoje, nešant sunkią kuprinę ant pečių, kyla tik pačios narsiausios mintys: noras saugoti ir ginti savo šalį, noras visas jėgas atiduoti jai. Jaunųjų šaulių veikla mane išmokė disciplinos, nuteikė pozityviai. Supratau, kad niekada negalima nuleisti rankų, kad ir kaip būtų sunku. Nepasisekė šiandien - rytoj bus geriau.

Mano mokykloje dažnai rengiami tautiniai renginiai, patriotinės dainos konkursai, kuriuose dalyvauju ir aš. Dainuoju kartu su šaunia kompanija bendraminčių, kurie taip pat mąsto pozityviai. Didžioji mūsų repertuaro dalis – dainos apie Tėvynę. Būtent jos sukelia didžiausius išgyvenimus. Gilindamasis į dainų apie Lietuvą prasmę suprantu: kokia didele kaina jos Nepriklausomybė, Laisvė buvo iškovota ir kaip šitą turtą mes kiekvienas privalome saugoti.

Neįsivaizduoju jauno, aktyvaus, savo sveikata besirūpinančio jaunuolio be sporto. Krepšinis man, kaip ir didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, yra daugiau nei sportas. Žaisdamas krepšinį aš atsiriboju nuo esamų problemų, vargų, mokausi užsispyrimo, atkaklumo ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Sportuodamas laisvą laiką praleidžiu tiesiog puikiai, atsipalaiduoju, taip pat patiriu gausybę neapsakomų įspūdžių.

Džiaugiuosi, kad šiandien galiu laisvai kvėpuoti, siekti savo svajonių ir jaustis laimingas, galiu pasitikėti savimi ir įkvėpti kitus, nes, anot Marijono Mikutavičiaus dainos,

Čia mano žemė, mano Žemė, mano dangus.

Mano kelias, mano kelias į mano namus.

Mano laimė, mano laimė – mano viltis.

Mano metai, mano metai vėlei nauji.

Ačiū ir su gražia švente.“