Seime iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena

2017 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien, sausio 13 d., Seime įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija.

Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje minėjimą pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Krauju paženklinti Sausio 13-osios įvykiai amžiams išliks mūsų atmintyje. Lenkiu galvą prieš visus žuvusiuosius. Dedu ranką prie širdies, nes tikiu, kad jų atminimas stiprina, telkia ir teikia drąsos ištikimai žengti laisvos Lietuvos keliu“, – kalbėjo Seimo vadovas.

Pasak Seimo Pirmininko, būtent Laisvės idėja, kuri buvo išplėšta iš mūsų tėvų, mums suteikė jėgų ir vilčių 1991 metais. „Laisvės gynėjų dvasia nesensta ir ji turi būti perduodama jaunajai kartai. Tvirtai tikiu, kad ši ir ateities kartos neleis 1991 metų sausio įvykiams paskęsti užmarštyje“, – sakė V. Pranckietis, kuris tomis dienomis skubėjo į Satkūnus, prie Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stoties, kartu su kitais žmonėmis budėti ir saugoti, kad ši stotis nebūtų užgrobta sovietų agresoriaus. Kaip teigė parlamento vadovas, mūsų visų buvimas čia liudija, kad lygiai taip pat, kaip ir prieš 26 metus, mums svarbios vertybės ir idealai, kuriuos puoselėja tik brandi bendruomenė.

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotr.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, kalbėdama apie Sausio 13-ąją, savo ir kitų kolegų medikų darbą tomis dienomis ir naktimis Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje, ryškiausiai prisiminė sužeistųjų žmonių žaizdas ir aimanas, artimųjų skausmą ir, svarbiausia, visų jų akis, o tose akyse – degančią dvasią. „Žmogus, turintis savyje šią dvasią, – nepalaužiamas, neišgąsdinamas, nesunaikinamas. Tiksliau – sunaikinamas tik fiziškai. Tai ir buvo viena svarbiausių ir viena šviesiausių Sausio 13-osios patirčių: sovietinė imperija gali mėginti mus nužudyti, palaužti mūsų dvasią, priversti mus būti tokiais, kokie buvome, bet vergauti ir bijoti ji mūsų daugiau neprivers“, – sakė I. Degutienė. Tačiau, pasak jos, matant kai kurių žmonių elgesį viešojoje erdvėje neapleidžia jausmas, kad sovietinė imperija išnyko, bet kolaborantai ir jų dvasia liko.

Seimo Pirmininko pavaduotoja, kreipdamasi į minėjime dalyvavusius Ukrainos tautos atstovus, patikino, kad Lietuva nepamiršo, kad 1991-aisiais ukrainiečiai – kas mintimis, kas širdimis, o kas – ir fiziškai – kovojo kartu su mumis čia, šiame parlamente. „Šiandien Jūs kovojate savo laisvės kovą. Lietuva negali ginklu sustabdyti ordos, okupavusios Jūsų šalies Rytus ir grasinančios žengti toliau. Tačiau Lietuva daro ir darys viską, kad Jūs nebūtumėte šioje kovoje vieni ir kad Ukrainos okupacijos tema neišnyktų iš pasaulio politinės darbotvarkės“, – pabrėžė I. Degutienė.

Žuvusiųjų artimųjų brolijos „Bičiulystė“ pirmininkas, žuvusiojo prie Vilniaus televizijos bokšto Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus savo kalboje pabrėžė, kad taip sunkiai iškovoję laisvę, mes turėtume dėti visas pastangas ją išsaugoti ateities kartoms. „Kartais man nesuprantamas požiūris į tai, kaip mes suprantame krašto gynybą, propagandą, informacinius ir kibernetinius karus. Tik paskutiniu metu mes pradedame praregėti ir suvokti, jog gynybai skiriame nepilnus 2 proc. nuo BVP todėl, kad Lietuvos laisvės reikia mums, o ne kitoms šalims, kaip Amerikai ar Vokietijai“, – tvirtino R. Vaitkus. Tačiau, pasak jo, didžiuotis savo šalimi verčia tai, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje mes netūpčiojome vietoje negalėdami pasirinkti, kas yra mūsų draugai ir kas priešai. „Jeigu manęs kas nors paklaustų, kodėl aš myliu Lietuvą ir ja didžiuojuosi, pasakyčiau: todėl, kad esame drąsūs, todėl, kad mes nebijome pasakyti tiesos, todėl, kad mes mylime laisvę“, – akcentavo žuvusiųjų artimųjų brolijos „Bičiulystė“ pirmininkas.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis pabrėžė, kad atmintis įpareigoja mus ne tik gerbti prasmingai žuvusius, bet susieti atmintį su mūsų gyvenimu, saugoti ir ginti laisvę. „Laisvė – ypatingas žodis visiems lietuviams: miškuose kovojusiems partizanams, Sibiro platybėse vargusiems tremtiniams, išeivijoje garsinusiems mūsų tautos istoriją ir kovojusiems už jos laisvės bylą, Sausio 13-osios naktį budėjusiems parlamente ir išėjusiems į Vilniaus gatves. Visi šie žmonės laisvės siekė priimdami tai kaip savo pareigą ir atsakomybę, kuri ne vieną jų nuvedė iki mirties“, – teigė A. J. Bačkis.

Iškilmingo minėjimo pabaigoje įteiktos Laisvės premijos – Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]