Seime iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

2017 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seime įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame sveikinimo kalbas sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, 2013 m. Laisvės premijos laureatas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus, 1991–1992 metais ėjęs Rusijos Federacijos valstybės sekretoriaus pareigas Genadijus Burbulis, Nacionalinio demokratijos fondo prezidentas Karlas Geršmanas, 2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis, Lietuvos studentų sąjungos atstovė, Mykolo Romerio universiteto studentė Aurelija Okunytė, Lietuvos mokinių parlamento atstovė, Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivė Rūta Liutkutė.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis savo kalboje pabrėžė, kad šiandien privalome vertinti, įprasminti ir išsaugoti nueitą kelią ir atliktus darbus. „Mūsų kelią lydi visų Nepriklausomybės siekusių žvilgsniai“, – sakė Seimo vadovas. Anot jo, turėti laisvę, turėti nepriklausomybę reiškia kasdieninį rūpestį.

„Kokią Lietuvą norime matyti po 20-ies, 50-ies metų? Kokius laiškus kunigaikštis Gediminas siųstų į Europą šiais laikais? Ar išsaugosime neįkainojamą savasties ir taikaus, pagarbaus buvimo kartu jausmą, kurį dovanoti gali tik gimtinės žemė? Ne tik ekonominė gerovė gali išugdyti tikėjimą Lietuva. Visų mūsų, čia gyvenusių ir gyvenančių – lietuvių, lenkų, žydų, rusų, gudų, totorių, ukrainiečių, karaimų, latvių, estų ir kitų darbai, viltys ir troškimai yra sulydyti į vieną stiprų jausmą – Lietuvą. Vardan tos Lietuvos, dėl visų mūsų ateities ir klestėjimo kurkime, telkimės, dirbkime“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Minėjime kalbėjęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius atkreipė dėmesį, kad tikroji laisvė tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnavimas. „Dievas mums padovanojo laisvę ne griauti, bet statyti, ne priešų ieškoti, bet juos paversti draugais. Nors laisvė suteikia galimybę rinktis tiesą ar melą, dorą ir nedorą elgesį, bet drauge ji įpareigoja mūru stovėti už tiesą ir teisingumą. Jei kas mąsto kitaip, tas nėra supratęs, kas yra laisvė. Kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas, nors Lietuva jau ketvirtis amžiaus yra laisva“, – teigė 2013 m. Laisvės premijos laureatas. S. Tamkevičiaus įsitikinimu, Laisvė yra tokia Dievo dovana, už kurią kasdien reikia mokėti didelę kainą. „Gal ne tokią, kokią mokėjo partizanai, politiniai bei sąžinės kaliniai ar pogrindžio spaudos pionieriai, bet pakankamai didelę“, – tikino arkivyskupas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Mečio Laurinkaus įsitikinimu, Lietuvos istorijos trajektorija neturi pradingti globaliame pasaulyje. „Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje intelektualai kėlė diskusijas apie Lietuvos vaidmenį tarp savo kaimynių. Vienas iš variantų buvo naujiems laikams pritaikyta tilto tarp Vakarų ir Rytų idėja. Teisinga ar ne, bet tai skatino giliau ir atidžiau tyrinėti savo istoriją. Lietuvai tapus NATO nare, ėmė plisti kitoks savo vaidmens suvokimas, vaizdžiai tariant, vos ne Vakarų Europos pasienio tvirtovė, fortas“, – sakė signataras. Ir vis dėlto, jo manymu, Lietuva artimesnė yra dialogo kultūrų tipui, su unikalia tolerancijos nuo viduramžių tradicija. „Įsivaizduočiau Lietuvą kaip tvirtovę su nuleidžiamais, ne bet kada, dialogo tiltais. Savu būdu atgrasyti gali ir diplomatija, o visų svarbiausia, kad mes patys, o ne kas nors iš šalies, kad ir protingų žmonių kompanija, kurtume savo valstybės ateities variantus“, – akcentavo M. Laurinkus.

2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Anužis palinkėjo būti geru vienas kitam, dalytis ir džiaugtis vienas kito sėkme, galėti pasiaukoti dėl kito. „Galbūt tai yra labai naivūs žodžiai, bet jeigu mes savo širdyse atrasime raktą ir atrakinsime juos, mus užlies atmintis ir mes pajausime atgimimo dvasią, su kuria atėjome į Kovo 11-ąją“, – šventiniame renginyje kalbėjo V. Anužis.

Lietuvos studentų sąjungos atstovė, Mykolo Romerio universiteto studentė Aurelija Okunytė pažymėjo, kad viena didžiausių vertybių šiandien yra laisvė, bet taip pat ji nėra atsiejama ir nuo atsakomybės. „Šiandien mes esame atsakingi už savo sprendimus tiek prieš save, tiek prieš aplinkinius ir, svarbiausia – tiek prieš mūsų valstybę. Tikiu, kad ir kokie maži mes esame, bet kiekvienas savaip prisidedame prie pasaulio, kuriame gyvename kūrimo, todėl turime jaustis atsakingais už kiekvieną savo poelgį, žodį, veiksmą ir mintį, nes jie gali nuspręsti ir kitų likimus. Taigi laisvė yra tarsi pamatas, ant kurio statomos vertybės ir dorybės ir svarbiausia – atsakomybė“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos atstovė.

Lietuvos mokinių parlamento atstovė, Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleivė Rūta Liutkutė savo kalboje apgailestavo dėl didelės emigracijos iš Lietuvos. „Veikti turime mes. Mes, jaunoji karta, privalome stengtis, galvoti, kurti Lietuvos, mūsų visų namų, likimą. Visų pirma turime atlikti savo pareigas, t. y., protingai išsirinkti žmones, kurie atstovautų tautos balsui. Turime išsirinkti tokius, kuriems ateityje galėtume statyti paminklus, įrengti atminimo lentas už jų darbus... Tuos, kuriuos iš tikrųjų galime vadinti herojais, kuriančiais valstybę, kurioje norėtume gyventi. Kurioje visa mūsų šeima, Lietuvos tauta, galėtų ir toliau puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, – akcentavo moksleivė.

seimo kanceliarijos nuotr. (aut. O. Posaškova)

Iškilmingo minėjimo pabaigoje už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai politiniam kaliniui, rezistentui, pogrindinės spaudos leidėjui sovietų priespaudos metais, kovotojui už Lietuvos laisvę, sąžinės bei tikinčiųjų laisvių gynėjui Petrui Plumpai įteikta skulptūrėlė „Žinia“, kuri yra sumažinta skulptūros, skirtos Kovo 11-ajai, kopija.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]