Pagerbti Lietuvos šviesuoliai

2019 m. balandžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 30 d. Panevėžio bendruomenių rūmuose laureatams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą ir geranoriškus darbus.

2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio meras Rytis Račkauskas. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas pasveikino visus gausiai susirinkusius. Laureatus pristatė renginio vedėjas Laimutis Sėdžius (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė; toliau tekste – V. Vasiliauskaitės citatos).

2019 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai:

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą

Irena Andrukaitienė (filologė)

„Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, Pasaulio anykštėnų bendrijos narė, pilietinių paramos akcijų Ukrainai, Gruzijai organizatorė, tarptautinių konferencijų vaiko teisių apsaugos klausimais rengėja. Akcijos „Vienybės vėliava“ organizatorė, įvairių renginių metu tautinėmis vėliavomis apglobusi pagrindines Tbilisio, Kobulečio, Odesos, Kijevo, Rygos, Vilniaus, Kauno, Anykščių, Šalčininkų  miestų aikštes. Demokratijos ir žmoniškumo vėliavas skleidžianti ne tik savo šalyje, bet  ir kitose posovietinėse valstybėse“.  

Jonas Mačiulis (girininkas)

„Miškininkas iš pašaukimo, 1990 m. Cinkiškiuose įkūręs ir lig šiol prižiūrintis Žalgirio mūšio parką, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui pasodinęs 300 ąžuolų, kurie dar po 100 metų giria suoš, Karmėlavos miške įrengęs pažintinį taką. Ponas Jonas karys iš pašaukimo – vienas pirmųjų stojęs ginti Sitkūnų retransliacijos stotį; jis ir visuomenininkas iš pašaukimo – jautrus ir kiekvienam dėmesingas Karmėlavos bendruomenės centro narys, parapijos pastoracinės tarybos narys, Kauno rajono tarybos narys, nenuilstantis saviveiklininkas ir savo krašto tradicijų puoselėtojas, mylintis savo kraštą ir žmones darbais“.

Nomeda Simėnienė (redaktorė)

„Pilietinių, kultūrinių ir švietėjiškų projektų Panevėžio bei Kupiškio krašte iniciatorė, atvedusi į šiuos miestus kūrybinę laboratoriją „Migruojantys paukščiai“. Nomeda keletą metų ištikimai ir neatlygintinai rūpinosi jau Anapilin iškeliavusių garsių aktorių Stasio Petronaičio, Reginos Zdanavičiūtės, Vytauto Karkos šeimomis, sutvarkiusi visą kūrybinį gyvenimą jų kauptą archyvą ir perdavusi jį Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekai. Savo iniciatyva parašiusi ir išleidusi knygą apie teatro ir kino aktorių S. Petronaitį. Ji neabejinga kultūros paraštėse likusiems“.

Vykintas Vaitkevičius (istorikas)

„Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, profesorius, mokslininkas ir žygeivis, kuris visus savo archeologijos, istorijos, kalbotyros, etnologijos, folkloro, geografijos, partizanų atminties tyrinėjimus apėjo pėsčiomis, savo kojomis, akimis ir širdimi apvaikščiojo. Visais metų laikais, bet kokiu oru, įvairiausio sudėtingumo keliais ir takais žygiuoja ieškoti senosios Lietuvos šventviečių, buvusių gyvenimų, buvusios protėvių išminties. Vykinto keliais jis veda ir jaunimą, rengdamas „Laisvės kovų atminties“ stovyklas, telkdamas jaunus žmones į projektą „Partizanų Lietuva“. Jis savo gyvenimo imperatyvu pasirinkęs tarnystę Tėvynei“.

už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą

 Gintarė Adomaitytė (rašytoja)

„Prozininkė, eseistė, ypatingai pamilusi vaikų literatūrą. Jos knygos vaikams ir paaugliams ne kartą yra apdovanotos prestižinėmis premijomis, patekusios į Metų knygų rinkimų penketukus. Ji ir jaunųjų filologų ugdytoja, prisidedanti prie Rašytojų sąjungos organizuojamų projektų „Vasaros akademija“, „Rudens akademija“, „Skaitymo valandos tautinių mažumų mokyklose“, yra ilgametė jaunųjų filologų konkurso komisijos narė, dažna viešnia Lietuvos mokyklose ir bibliotekose, atsidavusi literatūros edukatorė, gebanti atverti ir neregiančio akis bei širdį knygai“.

Algirdas Gluodas (visuomenininkas)

„Pirmasis verslininkas, atsiliepęs į Valdovų rūmų atstatymo fondo raginimą paremti Valdovų rūmų atstatymo darbus, Lietuvos kultūros rėmimo fondo mecenatas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo rėmėjas. Šiandien savo idėjas įgyvendina Smalininkuose: remia jaunimo iniciatyvą „Pilietiškumas Smalininkuose – praktiškai“, kasmetinę bendruomenės „Nemuno“ šventę, respublikinę šventę „Smalininkų sueiginis“, kitus Jurbarko krašto renginius. Jis – lietuvybę ir tautiškumą puoselėjantis mecenatas“.

            Jovita Mišeikienė (mokytoja)

„Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri, mylėdama savo kraštą ir jo žmones, o ypač jaunus veliuoniškius, rengia juos respublikiniams konkursams, olimpiadoms,  kraštotyros konferencijoms, skatina kuo giliau pažinti garsių Veliuonos tautosakininkų brolių Jono ir Antano Juškų palikimą, gimtąją veliuoniškių tarmę. Mokytoja yra pilietiškumo pavyzdys ne tik moksleiviams, bet ir miestelio bendruomenei – ji vadovauja Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyriui, rengia ūkininkų šventes, puoselėja savo krašto etnokultūrinį ir istorinį palikimą. Ji tarnaujanti savo krašto žmonėms, tarnystės Lietuvai pavyzdį rodanti mokytoja.

            Asociacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“

„Tai Lietuvoje gimusių ir augusių 11 žmonių komanda, kuri rūpinasi, kad 1801 m. įkurtas Vilniaus Rasų kapines būtų galima skaityti kaip atverstą Lietuvos ir Lenkijos kultūros istorijos knygą. 90 proc. kapaviečių šiose kapinėse neturi globėjų, tad draugija, bendradarbiaudama su Lenkijos ambasada, Lietuvos kultūros ministerija, Vilniaus dailės akademija, rūpinasi palaidojimų identifikavimu, antkapinių paminklų atstatymu ir atnaujinimu, renka lėšas, rengia talkas, organizuoja istorijos pamokas Rasų ir Bernardinų kapinėse, akcijas „Padovanok šviesą Rasoms“.

            už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje

Dominikas Petras Akstinas (kultūrologas)

„Kultūrologas, kolekcininkas, knygos žmogus, ilgus metus, rizikuodamas laisve, aktyviai dirbo pogrindžio spaudoje – dalyvavo „ab“ spaustuvės veikloje, buvo vienas iš Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjų. Dar viena savanoriška veikla – rūpestis Lietuvos radijo įkūrėjo inžinieriaus Alfonso Jurskio atminimo įamžinimu Kaune ir jo gimtojo Karužiškių dvaro sodybos atkūrimu ir atvėrimu visuomenei. Neatlygintinai rengdamas parodas, sudarydamas leidinius, kolekcininkas mielai dalijasi per gyvenimą sukauptomis retų leidinių, meno vertybėmis. Paskutinė jo dovana – rezistencinio paveldo „Atminties“ archyvas Kauno apskrities viešajai bibliotekai“.

            Emilija Brajinskienė (visuomenininkė)

„Šeduvos miesto ir Radviliškio krašto Garbės pilietė, visoje Lietuvoje žinoma kaip Šeduvos baba. Visą savo gyvenimą pašventusi  šeduvių tarmei, tautosakai, dainoms, papročiams. Ne tik pati apėjusi ir iš senųjų šeduvių gausią etnologinę ir istorinę medžiagą surinkusi, bet svarbiausia – kitus prie šių krašto deimančiukų taip pritraukusi, kad folkloro ansamblio „Šeduva“ žmonės jau 40 metų kartu su Emilija dainuoja, kaip etaloną aukštaičių dainas pristato radijuje, televizijoje, festivaliuose, svečiose šalyse. Ji prigimtinę savo krašto kultūrą iškėlė iki elitinės“.

            Irena Rudzinskienė (visuomenininkė)

„Garbės kraštotyrininkė, savanoriškai 50 savo gyvenimo metų paskyrusi Šiaulių ir Pakruojo rajonų išnykusių ir nykstančių kaimų istorijoms, pasakojimams apie juose gyvenusius žmones. Parengusi per 500 kraštotyros darbų ir šeimų genealogijų tyrimų bei visą gausų rankraštyną perdavusi Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosioms bibliotekoms, muziejams, mokykloms. Moteris krašto istorijai pažinti aukoja ne tik savo laiką, bet ir lėšas. Ji įsitikinusi – reikia skubėti, nes atmintį labai greitai naikina laikas. Ji pasiaukojusi sunkiam atminties išsaugojimo darbui“.

            Juozas Šikšnelis (rašytojas)

„Rašytojas, bibliotekininkas ir skulptorius. Jis – energija, sumanumu, kūryba ir talentais apdovanota asmenybė, kuri yra tikra dovana Klaipėdos miestui. Nuo 1973 m. dirbantis Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje sugebėjo šią įstaigą padaryti bene populiariausia mieste (po Jūrų muziejaus, be abejo) ir tapti geriausiu Lietuvoje bibliotekos direktoriumi. Be to, jis 22 literatūros kūrinių autorius, vertėjas, tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro Nidoje įkūrėjas, literatūrinio almanacho „Baltija“ sudarytojas, Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas, literatūros festivalių organizatorius. O dar ir skulptūrai laiko užtenka: surengta per 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje, medžio ir akmens darbais išpuoštos Klaipėdos ir kitų miestų viešosios erdvės. Kuklų bibliotekininko darbą pavertė kūryba.“

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes

           Stanislovas Abromavičius (rašytojas)

„Rašytojas, knygų apie Lietuvos vaikų tremtį į Sibirą, partizanų motinas, Didžiosios Kovos apygardos partizanus, apie žuvusį Sausio 13-osios Laisvės gynėją Titą Masiulį autorius. Iš Lietuvos Sibiran buvo ištremta 55 350 vaikų. Rašytojas apie jų likimus išleido jau keturias knygas, šiais metais pasirodys dar viena. Knyga „Vaikystė Sibiro toliuose“ verčiama į anglų kalbą. Į šias knygas sugulė daugiau kaip 350 mažųjų tremtinių istorijų, gausiai iliustruotų nuotraukomis. Tai unikalus, jautrus ir ypač aktualus darbas, kurio niekas kitas dar nebuvo daręs. Neatlygintinai, tiesiog aukštos pilietinės sąmonės raginamas“.

Silvija Peleckienė (redaktorė)

„Prozininkė, publicistė, literatūrinių renginių organizatorė, jau 25-erius metus redaguojanti literatūros almanachą „Varpai“. Jos publicistika – sąžininga, paremta asmenine patirtimi, ypač išskirtina knyga apie „vilko vaikus“, pabėgusius į Lietuvą iš Rytprūsių, po sunkios avarijos parašytas romanas „Vilties durys“, tekstai apie Pliaterytę, Bitę, Lazdynų Pelėdą, Šatrijos Raganą. Visose 8 savo knygose autorė intensyviai apmąsto trapų žmogaus dvasinį gyvenimą, vertybes, anot prof. Petro Bražėno, tarsi meta iššūkį praktiškam, pragmatiškam, net ciniškam pasauliui. Ji pasišventimu ir kūrybiniu įkvėpimu kelia aukštyn širdis“.

Vytas Rutkauskas (muziejininkas)

„Muziejininkas, iš užmaršties prikėlęs kunigaikščių Oginskių atmintį Rietave. Ne tik iš griuvėsių pakėlęs pirmąją Lietuvoje muzikos mokyklą, kurioje sėkmingai veikia Rietavo kultūros istorijos muziejus. Jo vadovas V. Rutkauskas sutelkė istorikų, muzikologų, kultūros paveldo tyrinėtojų pastangas, ėmėsi didžiulės asmeninės atsakomybės, kad didysis reformatorius, diplomatas, politikas, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės finansų ministras, Tado Kosciuškos sukilimo vadovybės narys, Vilniaus universiteto Mokslo tarybos garbės narys, įstabiųjų polonezų autorius Mykolas Kleopas Oginskis būtų įrašytas į UNESCO pasaulinės reikšmės sukakčių sąrašą, kad toliau tiestųsi tarptautinės Oginskių kultūros kelio jungtys, per Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją skleistųsi Oginskio polonezų kelias. Jis atgaivino Rietavo kultūrinę tapatybę ir paskleidė ją pasauliui“.

            Klementina Birutė Vosylytė (visuomenininkė)

„Kupiškio krašto Garbės pilietė, kaip ir visi kalbininkai, tarsi bitelė lasiojanti žodžių nektarą iš tarmių „Lietuvių kalbos atlasui“, „Dabartinės lietuvių kalbos“ ir didžiajam „Lietuvių kalbos“ žodynams. Surinkusi per 400  tūkstančių lietuviškų žodžių! Jau nebedirbdama mokslo institucijose didžiausią laiko ir pastangų dalį savanoriškai skyrė gimtosios kupiškėnų tarmės žodyno sudarymui. Tai didžiausios apimties – 4 tomų – tarmės žodynas, svarbiausias ponios Klementinos gyvenimo darbas, padėsiantis ateities kartoms išsaugoti tėvų ir senelių paliktą turtą“.

Anot Komisijos pirmininko S. Kašausko, G. Petkevičaitė-Bitė – padorumo, kultūros, žmogiškumo, politikos skaidrumo, meilės mažam žmogui ir Tėvynei skaidrusis kristalas. Kamertonas, kurio reikėtų pasiklausyti ir paderinti savo balsą, sąžinę. „Mieste, kur amžinam poilsiui atgulusi Tautos Bitelė, pirmiausiai pagerbiame Ją apdovanodami Jos medaliu iškilius mūsų valstybės žmones: etnografus, istorikus, verslininkus, rašytojus, mokytojus, kraštotyrininkus, visuomenininkus, vertus Bitės garbės“, – ceremonijos metu kalbėjo S. Kašauskas.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova).

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Danguolė Stonytė

Tel.: (8 5) 239 6561, mob. 8 620 75071

El. p. [email protected]