Ekonomikos komitetas apsvarstė „Lietuvos geležinkelių“ veiklos rezultatus ir ateities planus

2021 m. balandžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 31 d. Seimo Ekonomikos komitetas parlamentinės kontrolės tvarka svarstė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės veiklos rezultatus ir planus. Komiteto posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Tarptautinių santykių padalinio vadovas Laurynas Bučalis ir Ryšių su visuomene padalinio vadovas Tomas Digaitis.

Komitetui buvo pristatyta bendra informacija apie LTG grupės bendroves, jų veiklos rezultatus, didžiausius investicinius projektus ir geležinkelių indėlį į Žaliąjį kursą.

Krovinių pervežimai 2020 metais, pandemijos metais, lyginant su 2019 metais, sumažėjo trimis  proc. Ir tai yra geriausias rezultatas (mažiausi praradimai) lyginant su kaimyninėmis šalimis. Taip pat sumažėjo LTG grupės grynasis pelnas. Preliminariais duomenimis, jis sieks 40 mln. eurų 2020 metais, lyginant su pelningiausiais istorijoje 2019 metais, kuomet grupės pelnas siekė 58 mln. eurų. Pažymėta, kad dėl pandemijos nuosekliai kasmet didėjusios keleivių pervežimo apimtys (2019 metais siekė 5,5 mln. keleivių) 2020 metais smuko iki 3,3 mln. Esant palankiai pandeminei situacijai, bendrovė planuoja, kad 2021 metais pervežtų keleivių skaičius sieks  4 mln.

Bendrovės pervežamų krovinių struktūros didžiausią dalį – 39 proc. – 2020 metais sudarė šalies viduje gabenami kroviniai. Didelę krovinių dalį sudaro kroviniai iš Baltarusijos ir Rusijos – 34 ir 25 proc. atitinkamai.

Viceministrė L. Maskaliovienė ir bendrovės atstovai informavo komiteto narius, kad LTG vykdo aktyvią veiklą diversifikuodama krovinių struktūrą, atrasdama naujus krovinių maršrutus ir produktus. Siekdama  didinti geležinkeliais pervežamų krovinių kiekį, bendrovė mato potencialą intermodaliniuose vežimuose tiek Vakarų Europos rinkose, tiek Ukrainos rinkoje plėtojant Odesa-Klaipėda koridorių. Konkurencija dėl šių krovinių yra didelė, kadangi šiose rinkose veikia ir didžiausi Europos vežėjai, tokie kaip Vokietijos DB Cargo, Lenkijos PKP Cargo, OBB, SNCF ir kitos kompanijos.

Komiteto nariams taip pat buvo pristatyta bendrovės investicijų programa. 2021 metais iš 304 mln. eurų numatyta 42 mln. eurų skirti projektui „Rail Baltica“ finansuoti, 114 mln.  eurų pokyčių projektams, dar 119 mln.  eurų numatyta turto atnaujinimo programoms.

Komiteto nariai buvo supažindinti ir su LTG prioritetinėmis veiklos kryptimis – planais. Jų įvardintos kelios pagrindinės:

-laikantis Europos Sąjungos Žaliojo kurso, didinti keleivių pervežimą geležinkeliais ir didinti paslaugų pritaikymą riboto judumo asmenims; sukurti papildomas jungtis su Varšuva, Ryga ir Gardinu; įvertinti galimybę vystyti jungtis su Palanga ir Druskininkais;

-atnaujinti keleivinių traukinių parką, didinti elektrinės traukos dalį, suteikti keleiviams patogesnes keliones; užtikrinti ES teisės aktuose numatytų keleivių teisių ir pareigų įgyvendinimą;

-laikytis nuoseklios Lietuvos pozicijos ES užtikrinant tinkamą „RailBaltica“ projekto finansavimą; išlaikyti šio projekto infrastruktūros nuosavybę ir jos valdymą Lietuvos valstybei; skatinti Lietuvos vaidmenį užtikrinant keleivių ir krovinių pervežimą „RailBaltica“ tinkle;

-didinti geležinkelių infrastruktūros konkurencingumą užtikrinant kokybės parametrus ir tvarią jos plėtrą bei ilgalaikį finansavimą;

-įgyvendinant gamtą tausojančios politikos principus ir ES Žaliąjį kursą, išlaikyti vieną iš pirmaujančių pozicijų ES pagal krovinių dalį pervežamą geležinkeliais, kaip mažiausiai aplinkai poveikį turinčia transporto priemone, ir nuosekliai auginti šią dalį iki 70 proc.;

-skatinti intermodalinį krovinių vežimą išnaudojant geležinkelio, kelių ir jūrų transporto stipriąsias puses ir optimalų jų panaudojimą; panaudoti ES finansavimą intermodalinių terminalų plėtrai, reikalingų specialiųjų geležinkelio riedmenų ir kitos būtinos įrangos įsigijimui;

-stiprinti šalies geležinkelių konkurencingumą tarptautiniu mastu didinant sektoriaus skaitmenizavimą, elektroninių dokumentų naudojimą, inovacijas ir diegiant 5G ryšio infrastruktūrą šalia svarbiausių geležinkelio transporto koridorių.

Komiteto nariai domėjosi geležinkelių sąveika su miestų transportu, bendrovės tarptautiniais ryšiais ir bendradarbiavimu, naujų rinkų paieška, intermodalinio krovinių terminalo Palemone būkle, europinės vėžės tiesimu iki Vilniaus, Kauno oro uosto galimybėmis.

Posėdžio dalyviai sutarė surengti papildomą komiteto susitikimą, kuriame būtų aptarti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo praktikoje aspektai, įvertinta europinė praktika ir, esant poreikiui, sprendžiamas klausimas dėl viešųjų pirkimų geresnio teisinio reguliavimo. 

Parengė Ekonomikos  komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris

Tel. (8 5) 239 6757, el. p. Darius.Šaltmeris@lrs.lt