Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Valdovų rūmuose – bendrystei telkianti Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktis

2021 m. gegužės 3 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Lietuvai ir Lenkijai minint Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktį, Konstitucijos faktinio patvirtinimo bei įsigaliojimo dieną, gegužės 5-ąją, 18 val. Valdovų rūmų muziejuje įvyks šiai progai skirtas renginys, kurį globoja Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lenkijos Seimo Maršalka Elžbieta Vitek (Elżbieta Witek) ir Lenkijos Senato Maršalka Tomašas Grodzkis (Tomasz Grodzki).

Renginyje, kurį organizuoja Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Lietuvos Respublikos Seimu ir kitais partneriais, bus atskleista ne tik šio įvykio reikšmė moderniųjų laikų konstitucionalizmo istorijoje, bet ir kontekstas, atmintis bei idėjų atspindys XXI amžiuje.

„Tai svarbi sukaktis Lietuvai ir Lenkijai. Prieš 230 metų Valdymo įstatymas, pradėjęs konstitucinę santvarką Europoje, drąsiai parodė pasauliui, kad Abiejų Tautų valstybė yra savarankiška, moderni ir nepriklausoma. Žvelgdami iš istorinės perspektyvos matome, kad šis reikšmingas XVIII a. įvykis padėjo atlaikyti išorės iššūkius, apginti piliečių laisvę ir paklojo tvirtus pamatus, ant kurių dvi šiuolaikinės respublikos pastatė savo nepriklausomybės rūmus. Eidami į ateitį suprantame, kad turime veikti sutelktai ir visomis išgalėmis stiprinti dvišalę partnerystę, juolab praėjus dviem šimtmečiams grėsmių ir išbandymų – nė kiek ne mažiau. Veikime ir toliau kartu!“, – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, simboliška, kad Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktis minima Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurie visais laikais buvo politikos, administracijos ir diplomatijos, kultūros ir reprezentacijos centras.

„Konstitucijos epochoje naujam gyvenimui turėjo atgimti ir priešų nuniokoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, tačiau Lenkijos ir Lietuvos padalijimai neleido įgyvendinti šio sumanymo. Užkariautojų nuo žemės paviršiaus nušluoti rūmai tarsi tapo pačios valstybės sunaikinimo simboliu. Todėl labai svarbu ne tik prisiminti Konstituciją, kaip svarbų istorijos faktą, brėžusį mūsų ateities perspektyvas, bet ir pasimokyti iš Konstitucijos epochoje padarytų klaidų, pasisemti patirties kuriant ateitį. Labai tikimės, kad ši renginių programa ir ypač žinomų Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos atstovų – Abiejų Tautų Respublikos tradicijos ir paveldo įpėdinių – diskusija kaip tik pasitarnaus Konstitucijos patirčių ir pamokų permąstymui sudėtingame nūdienos laike“, – pabrėžia jis. Dr. V. Dolinskas atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos ir Tarpusavio įžado sukakties minėjimas Valdovų rūmų muziejuje tęsis visus metus: rudenį muziejus planuoja atidaryti didelę tarptautinę parodą, kurioje bus galima išvysti originalų Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado rankraštį, Konstitucijos vienalaikį vertimą į lietuvių kalbą, daugelio Konstitucijos epochos valstybininkų portretus, kitas praeities relikvijas ir ženklus.

 

 

Renginys simboliškai bus pradėtas paskutiniojo Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio reprezentacinio portreto iš Baltarusijos Respublikos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių parodos pristatymu. Šis kūrinys – tiesioginis Gegužės 3-iosios Konstitucijos laikotarpio liudininkas: jį apie 1783 m. nutapė kunigaikščių Radvilų dvare dirbęs dailininkas Juozapas Ksaveras Heskis (Józef Ksawery Heski).

Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukakties iškilmėse skambės Lietuvos Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos E. Vitek sveikinimai.

Po globėjų sveikinimo žodžių prasidės apskritojo stalo diskusija „Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado epocha Abiejų Tautų Respublikoje: istorija, paveldas, atmintis“, kurią moderuos Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir istorikas Virginijus Savukynas.

Apie Gegužės 3-iosios Konstitucijos vietą moderniųjų laikų konstitucionalizmo istorijoje, jos reprezentaciją ir refleksiją įvairių epochų politiniame ir kultūriniame diskurse  diskutuos:

  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis;
  • Lenkijos Respublikos Senato vicemaršalka, istorikas, vienas iš „Solidarumo“ kūrėjų ir lyderių Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewicz);
  • Lenkijos Respublikos Senato Ekonomikos ir inovacijų komisijos pirmininkė, buvusi Lenkijos Senato vicemaršalka Marija Koc (Maria Koc);
  • poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų Tomas Venclova;
  • Varšuvos universiteto profesorius Andžejus B. Zakževskis (Andrzej B. Zakrzewski);
  • Londono universiteto koledžo Slavistikos ir Rytų Europos studijų centro profesorius Ričardas Batervikas-Pavlikovskis (Richard Butterwick-Pawlikowski);
  • kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł);
  • Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas Maksimas Milta;
  • Lvovo nacionalinės Boriso Voznickio dailės galerijos generalinis direktorius, Ukrainos nacionalinio atgimimo veikėjas Tarasas Vozniakas;
  • buvęs Lietuvos Respublikos kultūros ministras, literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas;
  • Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis;
  • Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

 

Sukakties renginių programą vainikuos Gegužės 3-iosios Konstitucijos epochos muzikos koncertas, kuriame Mykolo Kleopo Oginskio, Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) ir Džoakino Rosinio (Gioacchino Rossini) kūrinius atliks pagrindinė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytoja, Šopeno muzikos ambasadorė Lietuvoje, pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

 

Renginys bus transliuojamas Seimo interneto svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo socialinių tinklų „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose, taip pat Valdovų rūmų muziejaus „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose, LRT interneto svetainėje https://www.lrt.lt/.

Transliacija lenkų kalba vyks čia: https://bit.ly/3aHk9pK.

 

⁕⁕⁕

 

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimta Konstitucija vainikavo Lenkijos ir Lietuvos visuomenės pastangas modernizuoti valstybę ir užtikrinti jos egzistenciją sudėtingų ir nuolat kintančių geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Konstitucija, tautos valią skelbdama valdžios šaltiniu, įtvirtino įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principus, sustiprino centrinį valdžios aparatą, patvirtinto dalinių pilietinių teisių suteikimą miestiečiams, užtikrino valstybės globą valstiečiams. Valstybėje buvo įvesta konstitucinė monarchija. Modifikuotą dvinarę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Respubliką įteisino 1791 m. spalio 20 d. Seimo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymas. Šis dokumentas atvėrė naujas Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorines perspektyvas: Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės.

Šviesaus atminimo profesoriaus Mečislovo Jučo vertinimu, „1791 m. gegužės 3-iosios konstitucija yra ir mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka, Respublikos simbolis, netgi testamentas ateinančioms kartoms. Lietuva, jos miestai bei miesteliai ir netgi kaimas dar ilgai gyveno Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia ir tai parodė savo dažnomis peticijomis caro valdžiai“.

Pagrindinį Abiejų Tautų Respublikos įstatymą 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Ketverių metų seimas. Ši Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po 1789 m. Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos.

 

Daugiau specialios informacijos apie 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstituciją ir jos epochą skelbiama Seimo svetainėje.

 

Parengė

 

Ramunė Vaičiulytė

Komunikacijos vadovė

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Tel. 8 606 13 130, el. p. ramune.vaiciulyte@valdovurumai.lt

 

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2021-05-06 07:25
   Rimas Rudaitis