Seimo narės Laimos Nagienės pranešimas: „Karinių poligonų steigimo ir plėtros Lietuvoje planavimo iššūkiai“

2021 m. gegužės 18 d. pranešimas žiniasklaidai

Naujojo karinio poligono planavimo eiga per paskutinius 11 mėnesių pademonstravo, kad Lietuvoje egzistuoja gilios teritorijų planavimo ir viešinimo procesų spragos. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dokumentų rengimas ir viešinimas buvo vykdomas nekokybiškai, nesilaikant nustatytos teisės aktų tvarkos. Ir Valstybės kontrolė teritorijų planavimo valstybinio audito išvadose pabrėžė, kad teritorijų planavimo dokumentų procesas yra nekokybiškas, o dokumentai nėra tinkamai derinami su visuomene.

Seimo kanceliarijos iliustracija

2020 m. birželio 4 d. Seimo nutarimu buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) koncepcija, kurioje buvo numatyta krašto apsaugos tikslams rezervuoti 12 000 ha žemės Vakarų Lietuvoje pirmenybę teikiant Šilalės, Rietavo, Kelmės ir Telšių r. savivaldybių teritorijoms.

Seimui priėmus šį nutarimą, Krašto apsaugos ministerijos užsakymu buvo atlikta galimybių studija, kurioje nurodomas kitoks – gerokai didesnis ir koncepcijos neatitinkantis – teritorijų poreikis – iki 22 000 ha. Studija buvo atlikta nekokybiškai, joje gausu klaidų ir faktų neatitinkančios informacijos. Ir visgi jos pagrindu buvo atrinktos kelios potencialios teritorijos, patenkančios į Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Telšių ir Kelmės r. savivaldybių teritorijas.

Šios nekokybiškai atliktos galimybių studijos pagrindu minėtos teritorijos buvo pažymėtos ir LRTBP sprendiniuose.

Visai tai buvo atliekama neinformuojant gyventojų, kurių privačios žemės patenka į rezervuotas teritorijas arba ribojasi su jomis.

Gyventojams pareiškus nepritarimą LRTBP sprendiniams dėl teritorijų kariniam poligonui rezervavimo, Aplinkos ministerija informavo, kad negali pašalinti teritorijų iš LRTBP, nes jų rezervavimas buvo numatytas Seimo nutarimu patvirtintoje LRTBP koncepcijoje. Kyla klausimas, kokia tada apskritai viešinimo, visuomenės supažindinimo ir visuomenės pasiūlymų teikimo procedūrų paskirtis.

Dar 2020 m. lapkričio mėn. Krašto apsaugos ministerija, reaguodama į gyventojų nepritarimą, informavo, kad planuoja atlikti naują galimybių studiją likusioje Lietuvos teritorijos dalyje. Karinę studiją buvo planuojama atlikti iki š. m. kovo pabaigos, tačiau balandžio pabaigoje krašto apsaugos ministras informavo, kad ji net nepradėta.

Be to, 2021 m. vasario 1 d. Krašto apsaugos ministerija viešai pareiškė, kad atsisako rezervuotų teritorijų Vakarų Lietuvoje dėl netinkamų gamtinių sąlygų visumos, ir dėl jų pašalinimo iš LRTBP kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Tačiau ji atsisakė tenkinti Krašto apsaugos ministerijos prašymą. 

Ministerijos atsisakymas argumentuotas tuo, kad trijų punktyrinių linijų, žyminčių kariniam poligonui rezervuotų teritorijų ribas, panaikinimas LRTBP sprendiniuose gali užtrukti iki pusantrų metų ir kainuoti apie 0,5 mln. eurų. Siekiant objektyviai įvertinti LRTBP koregavimo kaštus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad rezervuotose poligonui teritorijose, patenkančiose į Mažeikių, Akmenės, Šiaulių ir Telšių r. savivaldybių teritorijas, vien iš veiklos, susijusios su žemės ūkiu, kasmet gaunama apie 20 mln. eurų pajamų.

Jau dabar jaučiamos negatyvios krašto apsaugos ir aplinkos ministrų priimtų sprendimų dėl žemių rezervavimo pasekmės, t. y. nutraukiami sandoriai, kertami miškai, žmonės išvargę nuo įtampos ir nežinomybės ir t. t. Nors žodžiu abu ministrai tikina, kad kol kas neketina steigti karinio poligono rezervuotose teritorijose Vakarų Lietuvoje, tačiau nesiima teisinių LRTBP koregavimo priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į bendruomenių interesus. Palyginimui, kitose Europos Sąjungos šalyse steigiant ar plečiant karinius poligonus, naudojama tik valstybinė žemė.

Mažeikių, Akmenės, Šiaulių ir Telšių rajonų bendruomenių Iniciatyvinė grupė „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ daugybę kartų per paskutinius kelis mėnesius kreipėsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę prašydama atkreipti dėmesį į planavimo ir viešinimo pažeidimus ir į žalingus planavimo padarinius ir gyventojams, ir žemės ūkiui. Rajonų savivaldybių tarybos taip pat pareiškė nesutikimą su minėtų teritorijų rezervavimu.

Rajonų bendruomenėms ir šiems rajonams atstovaujantys Seimo nariai toliau siekia, kad, atsižvelgus į bendruomenių interesus, rezervuotos teritorijos būtų išimtos iš LRTBP. Karinių poligonų steigimo ir plėtros klausimai turėtų būti sprendžiami skaidriai ir laikantis įstatymų reglamentuotos tvarkos. Taip pat numatoma kreiptis į kompetentingas institucijas dėl įstatymų pataisų, užtikrinančių derlingų ūkininkų žemių apsaugą, inicijavimo.

Daugiau informacijos:

Seimo narė

Laima Nagienė

Tel. (8 5) 239 6655

El. p. [email protected]