Seimas paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines

2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas, minėdamas Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, šalies savivaldybes paragino įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus ir pakvietė Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.

Už tai numatančią parlamento rezoliuciją (projektas Nr. XIVP-869(5) vieningai balsavo 64 Seimo nariai. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Priimtoje rezoliucijoje Seimas pabrėžė, kad viešose erdvėse neturi likti paminklų ir kitų atminties ženklų kolaboravusiems su naciais ir sovietais, jų atminimo neturi būti ugdymo programose. „Būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis“, – tvirtinama dokumente.

Vilniaus miesto savivaldybei miesto viešąsias erdves pasiūlyta pavadinti japonų diplomato, prieš 81 metus išdavinėjusio Japonijos tranzitines vizas nuo karo negandų bėgusiems žydams ir taip išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, Čiunės Sugiharos vardu, be to, ji paraginta numatytoje vietoje įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą.

Priimtoje rezoliucijoje taip pat suformuluoti pasiūlymai Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijaoms, Valstybinės kultūros paveldo komisijai, Lietuvos prokuratūrai.

Seimas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos moralinė pareiga yra remti žydų tautos valstybingumo pagrindą – Izraelio Valstybę, atsižvelgiant į tai, kad Holokausto metu žuvo didžioji žydų tautos dalis.

Dokumente pažymima, kad veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas bei reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena.

Rezoliucija parlamentas pakvietė Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir istorikų bendruomenę dėti pastangas atverti visuomenei nežinomus Lietuvos žydų gyvenimo istorijos puslapius.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų vietos kolaborantai nužudė maždaug 94 proc. iš daugiau kaip 200 tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių.

Holokausto aukų atminimą Seimas posėdyje pagerbė tylos minute.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]