Vilniuje posėdžiaujančio Baltijos Asamblėjos komiteto dėmesio centre – Baltijos valstybių bendradarbiavimas ir iššūkiai žiniasklaidos, kultūros ir švietimo srityse
2023 m. vasario 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
R. Godfrey nuotrauka
Šiandien Vilniuje vyksta Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdis, kuriame dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Dezinformacija Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje ir gebėjimo kritiškai vertinti žiniasklaidą ugdymas
Į Baltijos valstybes nukreipta agresyvi Rusijos retorika nėra naujas reiškinys. Rusija yra sukūrusi painų suklastotų paskyrų socialinėje erdvėje tinklą, tačiau Baltijos valstybės, nors ir nėra visiškai apsaugotos nuo dezinformacijos, sukaupė patirties ir naudoja veiksmingus pasipriešinimo ir kovos metodus. Vis dėlto pastangos didinti visuomenių atsparumą turi būti tęsiamos, todėl reikia, kad visos suinteresuotos šalys nuolat bendradarbiautų ir taip kurtų daugiasluoksnį įvairius sektorius apimantį tinklą. Kultūros komiteto pirmininkas: „Judant į priekį ir siekiant padėti kovoti su dezinformacijos keliama grėsme, labai svarbu remti pastangas, kuriomis siekiama užkirsti kelią dezinformavimo naratyvams, ir griauti juos, rasti būdus, kaip skaidriai dirbti su socialine žiniasklaida ir technologijų platformomis, išnagrinėti, kaip viešosios komunikacijos dėka galima laiku skleisti informaciją reaguojant į tuos naratyvus ir pasiekti visus visuomenės segmentus.“
Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis Baltijos valstybėse yra itin svarbus naršant informacinėje erdvėje ir ugdant įgūdžius, kurių reikia kritiškam informacijos įvertinimui. Siekiant remti tvarių ir pajėgių žiniasklaidos priemonių kūrimą ir kritiškai jas vertinti, vartotojai turėtų būti kuo anksčiau skatinami ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, į mokyklų mokymo programas įtraukiant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo iniciatyvas. Žiniasklaidos priemonėmis besinaudojančiam vartotojui, kuris geba mąstyti kritiškai, bus kur kas mažiau galimybių pasiduoti manipuliacijai ir pasikliauti šališkais pranešimais.
Baltijos valstybių bendradarbiavimas kultūros srityje. Baltijos regiono rinkodaros ir komunikacijos strategija
Pasak Kultūros komiteto vadovo, Baltijos Asamblėja mano, kad naudinga kurti Baltijos regiono rinkodaros ir komunikacijos strategiją ir bendrą Baltijos jūros regiono ženklą, nes dažniausiai visame pasaulyje Baltijos valstybės suvokiamos kaip vienas regionas, o rečiau – kaip atskiros valstybės.
„Baltijos valstybių gamta ir nematerialusis paveldas galėtų tapti geru Baltijos regiono ženklo pagrindu. Organizuodamos bendrus tarptautinius kultūrinius Baltijos valstybių renginius už šių valstybių ribų, šalys prisideda prie bendro ženklo kūrimo. Siekiant pristatyti savo regioną kaip saugantį ir tausojantį gamtą, Baltijos valstybėms reikėtų geriau informuoti pačius kultūros specialistus ir mokytis vienoms iš kitų. Bendrą Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą taip pat būtų galima plėtoti sukuriant bendrą interneto platformą, kurioje visos šalys galėtų skelbti informaciją apie jose vykstančius kultūrinius renginius. Taip būtų sukurtas patikimas portalas, kuriame žmonės galėtų lengvai rasti informaciją apie Baltijos valstybėse vykstančius kultūrinius renginius. Tai paskatintų kultūrinius mainus ir supažindintų pasaulį su Baltijos valstybių tradicijomis“, – sako V. Juozapaitis.
Profesinis rengimas: aktualijos ir iššūkiai
Profesinio rengimo ir mokymo srityje Baltijos valstybės konstruktyviai bendradarbiauja pagal ERASMUS+ programą ar per Baltijos pameistrystės aljansą. Profesinio rengimo ir mokymo studijos Baltijos valstybėse galėtų būti realus eksporto produktas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas: „Demografiniai pokyčiai turėjo įtakos profesiniam švietimui ir lėmė profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką, todėl Baltijos valstybių profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių asociacijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija galėtų būti naudingas siekiant užtikrinti bendrą požiūrį ir platesnę aprėptį. Bendradarbiavimo pavyzdžiai – bendrų profesinio mokymo programų ar modulių įgyvendinimas Baltijos valstybėse ir keitimasis profesinio mokymo įstaigų studentais ir pedagogais. Galiausiai reikėtų įvertinti ir bendradarbiavimą, kuris prisideda prie profesinio mokymo kokybės ir prestižo Baltijos valstybėse. Palyginti su kitais švietimo sektoriais, profesinio mokymo visuomeninis prestižas dažnai vertinamas kaip žemas. Tokio žemo statuso pasekmės gali būti labai rimtos. Tarp jų – tai, kaip vyriausybės, pramonės įmonės, įmonės ir bendruomenės vertina ir remia profesinį mokymą, kokie yra jo tikslai, forma ir administravimas. Šis požiūris taip pat lemia, kaip jauni ir vyresni žmonės įsitraukia į profesinį mokymą ir jame dalyvauja. Profesinio mokymo įstaigų ir bendruomenių ryšiai taip pat galėtų pasitarnauti kaip esminis profesinio mokymo prestižo ir patrauklumo jaunimui didinimo pagrindas.“
Parengė
Renata Godfrey
Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė
Tel. (8 5) 239 6224, mob. 8 620 75 095
El. p. [email protected]
Jolanta Anskaitienė