Seimui pristatytos trys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros

2023 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimui pristatyti Seimo nutarimų projektai dėl trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui siūlo devyneriems metams Konstitucinio Teismo teisėju skirti Aurelijų Gutauską, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – Tomą Davulį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė – Stasį Šedbarą.

Prisistatydamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus A. Gutauskas pažymėjo, kad Konstitucija, kaip aukščiausia teisė, įtvirtina ir įgyvendina nepakeičiamus pamatinius konstitucinius principus: nepriklausomybę, demokratiją, prigimtinę žmogaus teisių ir laisvių pobūdį. „Tik Konstitucijos pagrindu, manau, gali būti grindžiamas Lietuvos teisės sistemos kūrimas ir plėtra. Kaip kandidatas aš suprantu ir darbą Konstituciniame Teisme, nes čia dirba devynių teisėjų komanda. (...) Jei būčiau paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, stengčiausi veiksmingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, tai daryti drąsiai, veržliai, be kompromisų. Neabejotinai tikiu  Konstitucijos viršenybe ir suprantu, kad jokių aplinkybių spaudžiamas teisėjas negali pamiršti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir principų. Svarbiausia – žmogus, valstybė ir teisė“, − pabrėžė A. Gutauskas.

T. Davulis savo kalboje deklaravo savo pasiryžimą ir pasirengimą padėti Konstituciniam Teismui įgyvendinti jo misiją, pirmiausia –  užtikrinti teisinės viršenybės principą, teisinės valstybės principo įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių apsaugą, darnią institucinę sąrangą Lietuvoje.

S. Šedbaras atkreipė dėmesį, kad tie teisėjai, kurie Konstitucinio Teismo veiklos pradžioje buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams po trejų metų pertraukos nuo kadencijos pabaigos turi teisę būti skiriami vėl devynerių metų kadencijai. „Iš tų teisėjų, kurie buvo paskirti trejų arba šešerių metų kadencijai, šia teise yra pasinaudojęs šviesaus atminimo mano dėstytojas ir mano bičiulis S. Stačiokas, kuris 1993 m. buvo trejiems metams, kaip ir aš, paskirtas pradžioje. Taip pat šia teise yra pasinaudojęs K. Lapinskas, kuris po to buvo ir Konstitucinio Teismo pirmininku. Ir trečias asmuo, kuris turi teisę pasinaudoti šia teise (o jūsų teisė ją įgyvendinti ar ne) yra S. Šedbaras, kuris irgi buvo paskirtas trejų metų kadencijai kaip jauniausias teisėjas“, − sakė dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigas einantis Stasys Šedbaras.

Kandidatams atsakius į Seimo narių klausimus, nutarta pradėti svarstymo procedūrą Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu Seimo nutarimo projektams (Nr. XIVP-2344, Nr. XIVP-2362, Nr. XIVP-2374) svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat numatomi Seimo frakcijų susitikimai su kandidatais į šias pareigas. Preliminari svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje data – kovo 16 d.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Apie kandidatus trumpai

T. Davulis turi ilgametę pedagoginio ir mokslinio darbo patirtį Vilniaus universitete (nuo 1998 metų). 2003-iaisiais T. Davulis tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 m. ėjo šio fakulteto dekano pareigas. 2006–2016 m. buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovas. Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.

Kandidatas į  Konstitucinio Teismo teisėjus yra daugelio mokslinių straipsnių, tyrimų ir publikacijų Europos Sąjungos ir tarptautinės darbo teisės, darbo rinkos, kolektyvinių darbo santykių, asmenų lygiateisiškumo, žmogaus socialinės teisės tematika autorius ir bendraautoris. T. Davulis yra įvairių mokslo leidinių redakcinių kolegijų narys.

T. Davuliui 2018 m. įteiktas Prancūzijos Akademinių palmių ordino riterio apdovanojimas, 2022 m. – Teisingumo ministerijos apdovanojimas už nuopelnus žmogaus teisių srityje.

A. Gutauskas Lietuvos policijos akademijoje įgijo teisės magistro, Lietuvos teisės universitete – socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnius.

Kandidatas turi didelę teisinio darbo patirtį. Akademinį darbą pradėjo 1995 m. Lietuvos teisės akademijoje, vėliau dėstė Lietuvos teisės universitete. Teisės institute, Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje, Mykolo Romerio universitete (MRU). 2013–2017 m. buvo MRU Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius. Nuo 2017 m. iki dabar – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius.

2010–2011 m. A. Gutauskas buvo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjas. 2013 m. tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju (šias pareigas eina iki dabar), 2017‒2022 m. ėjo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. 2016–2020 m. buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys (2017–2020 m. – jos pirmininkas).

A. Gutausko mokslinių tyrimų kryptys – baudžiamosios teisės bendroji ir specialioji dalys, baudžiamasis procesas, tarptautinė baudžiamoji teisė, nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemos, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, korupcija, prekyba žmonėmis, konstitucinė jurisprudencija ir žmogaus teisės, teisėjų etika. Jis yra paskelbęs 60 mokslinių straipsnių, yra 22 knygų, monografijų ir vadovėlių autorius ir bendraautoris.

S. Šedbaras 1981 m. baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 2005 m. Mykolo Romerio universitete apgynė socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro disertaciją. Per ilgametę veiklą yra sukaupęs labai įvairią teisinio darbo patirtį. 1981 m. pradėjęs dirbti teisininku vienoje iš Vilniaus ūkinių organizacijų, 1982 m. tapo vieno iš Vilniaus miesto administracinių rajonų prokuratūros stažuotoju, dirbo prokuroro padėjėju, vyresniuoju prokuroro padėjėju. 1987 m. paskirtas to paties Vilniaus administracinio rajono teismo teisėju, 1989 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, 1993 m. – Konstitucinio Teismo teisėju trejų metų kadencijai. 1999–2000 m. buvo Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas. 1996–2008 m. atskirais laikotarpiais vertėsi advokato praktika.

Kandidatas nemažų pasiekimų turi pedagoginėje mokslinėje veikloje: buvo Lietuvos teisės universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros docentas, VDU Teisės instituto docentas, direktorius. Mokslinių interesų kryptys: administracinis procesas, jo teisinis reguliavimas, žmogaus teisių apsauga.

Ilgiau nei metus (1992 m. sausio mėn. – 1993 m. kovo mėn.) jis ėjo teisingumo ministro pavaduotojo pareigas. 1997 m. paskirtas Ministro Pirmininko aparato valstybės konsultantu valstybės ir žmogaus teisių klausimais. 1998–1999 m. – vidaus reikalų ministras. 2007–2008 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2008 m. kas ketverius metus buvo išrenkamas į Seimą. Šiuo metu tai yra Seimo nario ketvirtoji kadencija, visų jų metu S. Šedbaras ėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas. 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]