Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Gegužės 1-ąją įsigalioja viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas

2023 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Gegužės 1 d. įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų, pažeidžiačių šį draudimą, pripažinimo, pašalinimo ar pakeitimo tvarka.

Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Pagal įsigaliosiantį įstatymą, šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

 

 

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs 9 nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų. Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu. Beje, komisija numatytais atvejais turės gauti Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Teisingumo ministerijų, Kultūros paveldo departamento nuomonę.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip 5 darbo dienas. Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius. Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo galės būti skundžiamas administraciniam teismui.

Beje, savivaldybių vykdomosios institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui turės pateikti informaciją apie jų savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančių šį draudimą.

 

P. Kuzmickienė: dekomunizavimas neturėtų užtrukti

 

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, viena iš šio įstatymo iniciatorių Paulė Kuzmickienė sako, kad dekomunizavimas bent iš viešųjų erdvių neturėtų užtrukti, tačiau privalo būti visuomenės, bendruomenių diskusija. Be to, pasak jos, reikia, kad naujai išrinkti ir prisiekę savivaldybių merai ir administracijos imtųsi šių darbų neatidėliotinai.

„Šiandien kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu kreipiamės į merus, naujas tarybas imtis svarbaus darbo − išvalyti miestų erdves, gatves nuo likusių totalitarinių režimų ženklų“, − pažymi Seimo komisijos vadovė.

 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

 

Politikė primena, kad dekomunizavimo įstatymas savo visa aprėptimi gimė ir buvo rengiamas karo kontekste, rusijai užpuolus Ukrainą, kaip demokratinė priemonė gintis nuo anticivilizacinių režimų. „Kalbėdami apie karo priežastis istorikai išskiria neįvertintą komunizmo ideologiją, už nusikaltimus nenuteistus raudonuosius diktatorius. Galiausiai įstatymu, kuris leis ne tik nuimti ženklus, bet ir diskutuoti apie režimą ir jo nusikaltimus, aiškiau apsibrėšime santykį su komunistine praeitimi. Jame neliks vietos režimo romantizavimui, o komunizmas ir nacionalsocializmas bus suprantami kaip blogis, mums svarbi šių režimų įveika“, − tvirtina politikė.

Pasak Seimo narės, ne mažiau svarbus yra visuomenės geresnio supratimo didinimas apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus. „Perprasdami ideologijas, atpažindami jų ženklus didiname visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai“, − tikina parlamentarė.

P. Kuzmickienė pabrėžia, kad dekomunizavimo procesas tolins Lietuvos visuomenę nuo nostalgijos sovietmečiui, kartu labiau susies lietuvius su demokratiniu Vakarų pasauliu.

 

Plačiau apie tai, kaip yra pasirengta įgyvendinti nuo gegužės 1 d. įsigaliosiantį Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, galima susipažinti šia tema surengtos spaudos konferencijos vaizdo įraše.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2023-05-02 08:11
   Rimas Rudaitis