Seimas pritarė laikino bankų solidarumo įnašo įteisinimui

2023 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimas priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kuriuo sutarta nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Priimtu įstatymu nutarta terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija keturių finansinių metų vidurkį. Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų.

Kaip Seimo posėdyje pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, sprendimus dėl bankų augančių pelnų priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. „Lietuva yra ketvirtoji Europos Sąjungos valstybė, kuri priima sprendimus dėl bankų matomų augančių pelnų ir dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios“, – sakė finansų ministrė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, ši pagalba stiprintų tai, kas mums šiuo metu svarbiausia – nacionalinį saugumą. „Tai labiausiai prisidėtų prie šalies patrauklumo investicinei aplinkai. Karo grėsmės akivaizdoje turbūt niekas nenuneigs investuotojų atsargių žvilgsnių į mūsų regioną būtent dėl saugumo ir geopolitinės padėties“, − anksčiau dėmesį yra atkreipęs Seimo komiteto vadovas. Pasak M. Lingės, šis įstatymas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.

Prognozuojama, kad laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti ES lėšomis.

Kaip pažymi Finansų ministerija, laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms. Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.

Už šį įstatymą (projektas Nr. XIVP-2621(2) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 13 parlamentarų.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]