Pasauliniame parlamentiniame kongrese „Pasaulio ateitis“ diskutuota apie ilgalaikio tvarumo svarbą

2023 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Seime vykstančio pasaulinio parlamentinio kongreso „Pasaulio ateitis“ dalyviai antrą dieną dirbo paralelinėse sesijoje. Antrosios paralelinės sesijos diskusijoje „Ilgalaikio tvarumo geopolitika“ kalbėta apie tai, kokius iššūkius kelia tvarumo siekis, kokių žingsnių reikia imtis siekiant permainų.

„Kalbant apie tvarumą, esame tam tikroje kryžkelėje. Esame nustatę tam tikrus su aplinkosauga susijusius nacionalinius ir darnaus vystymosi tikslus. Šiame kelyje užtruksime ne vieną dešimtmetį, tačiau jau dabar esame įgyvendinimo procese. Taip pat susiduriame ir su kiek platesnio masto iššūkiais – ekonomikos dekarbonizavimas, investicijos į naująsias technologijas, besivystančias pramonės šakas. Mūsų pramonės šakos yra priverstos keistis taip, kaip dar niekad joms neteko to daryti“, – sakė Ateities ekonomikos instituto (ZOE) plėtros direktorė Elizabetė Dirt (Elizabeth Dirth). Jos nuomone, sprendimai ateičiai galėtų būti skirstomi į dvi grupes – vyriausybių instrumentus ir mechanizmus bei finansinius srautus.

Vertindamas dabartinę situaciją už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius džiaugėsi, kad pasaulis vis labiau susivienija, kai kalbama apie žaliosios pertvarkos darbotvarkę. Daug pasaulio lyderių jau suprato, kad rūpintis aplinka ne tik naudinga, bet tai yra ir viena greičiausiai augančių pasaulinių rinkų: „Vien Europos Sąjungoje iki 2030 metų keliolika kartų išaugs baterijų naudojimas. Europa pirmauja atsinaujinančios energijos jūroje srityje, turėdama apie 90 proc. visų jūros vėjo jėgainių pajėgumų. Šalys vis didina savo tikslus. Automobilių pramonė sudaro apie 11,5 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto ir kasmet išleidžia apie 15 mlrd. eurų tyrimams ir inovacijoms, ieškant visiškai dekarbonizuotų sprendimų transporto priemonėms.“

Pasak V. Sinkevičiaus, daugelyje šalių viešoji infrastruktūra, deja, vis dar yra stabdis pertvarkai link švaraus transporto, nors kai kurie gamintojai jau daug investuoja į vandenilį ir Europos Sąjunga netrukus pradės vandenilio banko iniciatyvą, kad startuotų vietinė vandenilio rinka.

Europos Komisijos atstovas apgailestavo, kad, kalbant apie atsinaujinančios saulės energetikos plėtrą, prieš kelerius metus Europa buvo lyderė, bet pasitraukė iš šios kovos ir jos vietą užėmė Kinija, tapusi didžiausia saulės modulių gamintoja, taip pat generuojanti daugiausiai saulės energijos.

Kalbėdamas apie siektinus sprendimus V. Sinkevičius pažymėjo, kad kai kurios šalys naudojasi savo ištekliais, kaip politinio spaudimo įrankiais, todėl būtina vystyti atsparumą, siekti ekonomikų autonomijos. Vienas kertinių sprendimų yra žiedinė ekonomika: „Žalieji sprendimai gali mus padaryti atsparesniais, leidžia iš naujo panaudoti tai, ką jau sunaudojome. Taip pat turime sumažinti santykių su kai kuriomis trečiosiomis šalimis riziką ir užtikrinti, kad mūsų tiekimo grandinės turėtų kuo daugiau tiekimo šaltinių iš skirtingų šalių. Žalia yra ateitis, jau matoma horizonte, aprėpianti daugybę politinių sprendimų, iniciatyvų ir tai yra mūsų ekonomikų ateitis. Lenktynės dėl tokios ateities vis spartėja, vis daugiau išteklių padedama ant stalo, turime rasti ir įtvirtinti savo vaidmenį tame, turime palaikyti santykius, visų pirma, su demokratijomis, su G7 šalimis, užtikrinant, kad mes kurtume pagrindines technologijas, standartus, kurie taptų pasauliniais. Žinoma, baterijos, saulės ir vėjo energija yra pagrindiniai prioritetai. Bet žvelkime plačiau – į vandenilį, kitus sprendimus, kurie leistų sumažinti rizikas santykiuose su kai kuriomis trečiosiomis šalimis. Tai atneša pelną ir padeda užtikrinti saugią ateitį ir galiausiai, tai pagerins mūsų piliečių sveikatą ir mūsų saugumą.“

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Lukas Savickas prisiminė COVID-19 pandemijos patirtį ir pamokas: „Tai ekstremaliai išryškino priklausomybę įvairiose srityse, visi susidūrėme su dideliu šoku, nežinomybe ir neužtikrintumu, kaip mes ją (pandemiją) išgyvensime. Pajutome, kaip stabili pasaulinė prekybos aplinka staigiai pasikeitė – net veido kaukių užsakymai tapo neįmanoma misija. Europa suprato, kad tam tikrose kritinėse srityse būtina užtikrinti, jog turėtume vietinius, kuo arčiau mūsų esančius pajėgumus, kad ne visą gamybą reikėtų perkelti į trečiąsias šalis. Tai tampa naująja tikrove – kaip viską planuojame, kaip žvelgiame į kritinius savo ekonomikos sektorius.“

Kalbėdamas apie Rusijos karą Ukrainoje Seimo narys pažymėjo, kad karo tikrovė reikalauja iš mūsų pasiruošimo įvairiems scenarijams, o Ukrainos atstatymo procese reikia užtikrinti, kad tvarumas būtų svarbi atstatymo dalis.

Ieškodamas sprendimų L. Savickas pristatė Lietuvos patirtį, kaip geopolitinius iššūkius paversti galimybėmis: „Geopolitika gali tapti varomuoju veiksniu inovacijoms ir tvarumo sprendiniams. Kalbant apie santykius Rusija, didelė Lietuvos problema buvo energetinė priklausomybė. Vienas šios problemos sprendimo būdų – pačių vartotojų tapimas energijos gamintojais, gavus valstybės paramą. Turėjome vieną labiausiai augančių įėjimų į rinką, kai padalinome energetikos sektorių taip, kad žmonės galėtų įsirengti saulės elektrines ant stogų ir taptų ne tik vartotojais, bet ir gamintojais. Taip mūsų elektros energijos tinklas tapo kiek galima labiau išskirstytas ir nepriklausomas. Žinoma, dar laukia daug iššūkių, tačiau jau pasiekta pažanga, užtikrinant mūsų energetinę nepriklausomybę.“

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Slovėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos narys Miroslavas Gregoričius savo pranešime neslėpė – kylančių iššūkių yra daug, pradedant kai kuriose teritorijose jau jaučiamomis klimato kaitos pasekmėmis – sausromis, potvyniais, gėlo vandens trūkumu. Tai gali sukelti maisto trūkumą, migraciją, jūrų lygio kilimą: „Tai kels iššūkius ir demografijos srityje. Kai kuriose šalyse jau turime importuoti darbo jėgą žemės ūkio sektoriuje, kas, manau yra ne itin tvarus sprendimas. Dar yra socialinės nelygybės problema, augantis skurdo lygis.“

M. Gregoričiaus nuomone, kita problema – perteklinis vartotojiškumas. Slovėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos narys minėjo, kad ir jam kas du metus tenka pirkti naują telefoną, nes senas nebeatsinaujina. Dar viena problema –strateginių išteklių – urano, titano, kobalto poreikis.

„Kaip uždaryti anglies kasyklas? Neabejoju, kad lobistai stipriai veikia, kad ši pramonė išliktų. Dar viena problema – transporto priemonių atnaujinimas. Lėktuvų kuras – tai dar vienas iššūkis. Sprendimas, ar prakeiksmas yra dirbtinis intelektas? Jis turi teigiamų pusių, bet, kaip ir branduolinis ginklas – kelia grėsmę“, – kylančius iššūkius vieną po kito vardino Slovėnijos atstovas.

Antrojoje paralelinėje sesijoje „Ilgalaikio tvarumo geopolitika“ pranešimus taip pat skaitė Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Ryšių palaikymo komiteto pirmininkas Bernardas Dženkinas, Vilniaus universiteto profesorius, Baltijos ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto direktorius Tomas Hašimotas.

...

Renginių nuotraukos skelbiamos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti nurodant šaltinį.

Tiesioginės transliacijos vyksta ir vaizdo įrašai bus skelbiami Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Dėl papildomos informacijos ar vaizdo medžiagos prašome kreiptis el. p. [email protected]

Daugiau informacijos apie pasaulinį parlamentinį kongresą galima rasti ČIA.

Seimo kanceliarijos

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt