Seimo Priklausomybių prevencijos komisija: situacija Lietuvos kalėjimuose gerėja, tačiau dar susiduriame su rimtais iššūkiais

2023 m. birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Birželio 7 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (toliau – Komisija), vykdydama parlamentinę  kontrolę, jau ne pirmą kartą svarstė priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose klausimą.

Klausimo svarstymas tapo dar aktualesniu gegužės mėnesį pasirodžius Seimo kontrolierių įstaigos parengtai ataskaitai „Dėl hepatito B, hepatito C, tuberkuliozės, ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir šių ligų gydymo prieinamumo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose“.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Komisijai pristatė pagrindines problemas, kurios išryškėjo per patikrinimą Marijampolės, Alytaus ir Praveniškių 1-ajame kalėjimuose, ir atkreipė Komisijos dėmesį, kad minėtose bausmės atlikimo vietose buvo nustatyta nemažai problemų ŽIV, hepatito B ir C, tuberkuliozės, lytiškai plintančių ligų prevencijos ir gydymo srityse.

Ataskaitą parengti paskatino svarbus Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) 2021 m. Lietuvos kalėjimuose atliktas patikrinimas, po kurio buvo teiktos rekomendacijos, susijusios su priklausomybės ligų prevencijos ir gydymo kalėjimuose aspektais.

Seimo kontrolierė įvardijo pagrindinius patikrinimų kalėjimuose metu nustatytus trūkumus:

• žmogiškųjų išteklių trūkumas,
• nepakankamas užkrečiamųjų ligų prevencijos organizavimas ir vykdymas,
• veiksmingo užkrečiamųjų ligų gydymo organizavimo trūkumai,
• nenustatyta pagalbos teikimo nuteistiesiems, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, tvarka,
• neužtikrinamas priklausomybių ligų gydymas ir reabilitacija.

Pristatymo metu paaiškėjo, kad iki šiol nuteistiesiems kalėjimuose nesudaroma galimybė naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis, steriliomis švirkštimosi priemonėmis, o prezervatyvai išduodami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę į ilgalaikius pasimatymus. Tokiu būdu nenorima pripažinti realybės, kad tarp nuteistųjų egzistuoja nesaugūs lytiniai santykiai, lemiantys ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų plitimą.

Taip pat nėra patvirtinto užkrečiamųjų ligų prevencijos kalėjimuose plano. Nesiimama pakankamų priemonių tam, kad įstaigoje būtų nustatytas užsikrėtimo šaltinis, infekcijos plitimo keliai, užsikrėtusiojo kontaktai su kitais nuteistaisiais.

Aptikus priemonių, skirtų tatuiruotėms daryti, ar pastebėjus, kad nuteistasis neseniai pasidarė tatuiruotę, nesiimama veiksmų, susijusių su per kraują plintančių užkrečiamųjų ligų prevencija.

Nematoma išlieka seksualinio smurto problema kalėjmuose. Nėra patvirtintos aiškios tvarkos dėl užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių organizavimo tais atvejais, kai įtariama, kad nuteistasis patyrė seksualinį smurtą bausmės atlikimo vietoje.

Daliai nuteistųjų yra diagnozuotas hepatitas C, tačiau jiems nėra skiriamas gydymas, nes dar nenustatyti gydymui taikyti nacionaliniuose teisės aktuose numatyti morfologiniai kepenų uždegimo arba fibrozės požymiai, todėl kyla rizika, kad virusas gali būti perduotas kitiems asmenims.

Dalis nuteistųjų atsisako tirtis dėl ŽIV/AIDS, TBC, apie 20 proc. asmenų Alytaus kalėjime, kuriems nustatytas ŽIV/AIDS, nesigydo. Nėra renkama statistika, kiek yra ŽIV užsikrėtusių asmenų, kuriems taikoma antiretrovirusinė terapija, ar gydymas yra veiksmingas.

Asmenys, norintys patekti į įstaigų reabilitacijos centrus, per įžanginę programą turi 6 savaites nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gyvendami būriuose, kuriuose yra paplitęs narkotinių medžiagų vartojimas.

Visų tikrintų įstaigų reabilitacijos centruose buvo užimtos ne visos patvirtintos pareigybės.

Nuteistųjų ir įstaigų darbuotojų švietimas užkrečiamųjų ligų plitimo prevencijos klausimais yra nepakankamas.

Seimo kontrolierė taip pat pristatė kalėjimams teiktas rekomendacijas, kurias ragina įgyvendinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausioji gydytoja Nijolė Goštautaitė Midttun apžvelgė esamą pagalbos sergantiesiems priklausomybės ligomis Lietuvos kalėjimuose situaciją.

Apibendrindama savo pristatymą nurodė šiuos pagrindinius situacijos Lietuvos kalėjimuose gerėjimo aspektus:

• didėja specialistų, dirbančių su priklausomybėmis, įvairovė ir skaičius (konsultantai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai),
• plečiamos gydymo paslaugos (naujas algoritmas, detoksikacija, reabilitacijos ir poreabilitacinių vietų skaičius),
• veiksmingai gydomos su priklausomybėmis susijusios infekcinės ligos,
• aktyvesnė perdozavimų prevencijos veikla (Naloksono rinkinių dalinimas),
• stiprinama personalo paieškos ir atrankos sistema,
• plėtojamos kvalifikacijos tobulinimo, peržiūrimos pareigūnų rengimo programos,
• stiprinama smurto prevencija,
• plėtojamas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis.

„Problemų turinys nėra naujas, tačiau jos dėl nepaaiškinamų priežasčių nebuvo sprendžiamos dešimtmečiais. Situacija kalėjimuose gerėja, tačiau vis dar susiduriame su iššūkiais.

Nerimą kelia tatuiruočių praktikos, kurios aktyviai vyksta tarp jaunų žmonių kalėjimuose. Užsikrėtimų hepatitu C skaičius yra gana aukštas. Kalėjimuose atsirado galimybė verstis individualia veikla, kuria gali pasinaudoti menininkai, norintys tapyti, gaminti keramikos dirbinius ar drožinėti. Manau, kad atėjo laikas išskaidrinti tatuiruočių darymosi praktikas kalėjimuose, sudaryti sąlygas tai atlikti steriliai. Individualios veiklos pagrindu galima būtų sudaryti galimybę savo amatą tobulinti ir tatuiruočių meistrams, ne tik tapybos ar drožybos meistrams“, – apibendrindama situaciją komentavo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė.

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė

Mob. 8 698 42 104

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė

Tel. (8 5)  239 6815, el. p. [email protected]