Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius)

 

Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1938 m. gruodžio 22 d. – 2023 m. rugsėjo 13 d.

 

 

Liudvikas Narcizas Rasimas (Rasimavičius) gimė 1938 m. gruodžio 22 d. Alytaus mieste mokytojo Broniaus Rasimavičiaus ir tarnautojos Bronės Rasimavičienės (Jaškevičiūtės) šeimoje. Buvo antras vaikas šeimoje. Vasaras leisdavo pas senelius Sūsninkų kaime. Mokėsi Kalvarijos, Marijampolės pradinėse mokyklose. 1956 m. baigė Prienų vidurinę mokyklą (dabar – Prienų „Žiburio“ gimnazija). Iš karto nepavykus įstoti į Teisės fakultetą, vienus metus mokytojavo Klebiškio septynmetėje mokykloje, mokė muzikos ir lietuvių kalbos.

1957–1962 m. studijavo teisę Vilniaus valstybiniame Vinco Kapsuko universitete (dabar – Vilniaus universitetas) ir kartu dirbo Civilinės teisės katedroje. Dalyvavo Vilniaus universiteto liaudies šokių ansamblyje. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją, gavo paskyrimą į Šakių rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriaus pareigas. Tuo pačiu metu pradėjo stažuotis Klaipėdos advokatūroje. 1962–1969 m. buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys, Klaipėdos miesto juridinės konsultacijos advokatas. 1969–1974 m. dirbo Palangos miesto liaudies teismo pirmininku. Dėl politinių įsitikinimų buvo nušalintas nuo pareigų ir 1974–1979 m. dirbo darbininku. 1979–1990 m. buvo Lietuvos advokatų kolegijos narys ir Klaipėdos miesto juridinės konsultacijos advokatas.

Prasidėjus Atgimimui aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1988–1989 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Palangos miesto tarybos, vėliau – Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas. Buvo Lietuvos darbininkų sąjungos narys.

1990 m. kovo 4 d. išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Klaipėdos miesto Kuršių rinkimų apygardoje Nr. 39. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 20 d. dirbo Teisinės sistemos komisijoje. Buvo labai aktyvus kuriant Lietuvos valstybės teisinę sistemą ir tarpvalstybinius santykius ir dirbo Rytų Lietuvos problemų laikinojoje komisijoje, nuo 1990 m. birželio 12 d. buvo Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės komisijos narys, nuo 1990 m. liepos 19 d. – Lietuvos Respublikos parlamentinės vyriausybinės komisijos konsultacijoms su Rusijos TFSR narys. Nuo 1990 m. gruodžio 28 d. buvo Tarpparlamentinės darbo komisijos Lietuvos, Estijos ir Latvijos Respublikų Aukščiausiųjų Tarybų bendradarbiavimo principams parengti narys. 1991 m. sausio 14 d. paskirtas į darbo grupę Aukščiausiosios Tarybos kreipimuisi į Lietuvos žmones dėl iš tarybinės armijos pasitraukusių kariškių projektui parengti, 1991 m. liepos 24 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos oficialios delegacijos į Maskvą pasirašyti Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų nariu, 1991 m. lapkričio 14 d. buvo Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Tarpparlamentinės Asamblėjos narys, 1991 m. lapkričio 27 d. paskirtas į darbo grupę desovietizacijos įstatymo projektui parengti. Nuo 1991 m. gruodžio 10 d. dirbo Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti, 1992 m. kovo 24 d. paskirtas į Komisiją Sovietų Sąjungos karinių dalinių neteisėtos prekybos ginklais faktams tirti.

Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai. Vėliau priklausė Tėvynės Sąjungos-Konservatorių partijai.

1992–2003 m. dirbo advokatu Klaipėdoje. 2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras atkūrė originalią giminės pavardę ir tapo Rasimu (iki tol buvo Rasimavičius). Liudvikas Narcizas buvo meniškos sielos advokatas, publicistas, poetas, dailininkas ir dainininkas. Savo eilėraštyje 1990 m. kovo 10 d. rašė:

Juodi kovai, juodi sparnai

Pašiaušia vėją.

O man krūtinėje gerai...

Pavasarėja.

1968 m. vedė Loretą Marytę Švanytę. 1969 m. susilaukė sūnaus Mindaugo Tomo, 1971 m. – sūnaus Algirdo.

Liudvikas Narcizas Rasimas 2021 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, Dainuojančiosios revoliucijos šaukliu, ištikimai atstovavusiu Nepriklausomybės siekiančiai Tautai. Atsisveikiname su advokatu, kuris visą savo gyvenimą nuoširdžiai atstovavo Žmogui, ištiktam bėdos, ir buvo pasirengęs visiems padėti. Jo nuveikti darbai mums visada primins apie jį.

 

* * *

 

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Palangos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Saulėtekio tak. 1, Palanga). Atsisveikinimas su velioniu rugsėjo 15 d. nuo 13.00 iki 20.00.val., rugsėjo 16 d. – nuo 9.00 iki 12.00 val. Mišios Palangos evangelikų liuteronų bažnyčioje 12.00 val. Urna išnešama rugsėjo 16 d. 13 val. Laidotuvės vyks Palangos senosiose kapinėse.

 

Valstybinė laidojimo komisija

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-09-14 14:08
   Valdas Sinkevičius