Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

 

 

Eugenijus Petrovas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1936 m. balandžio 26 d. – 2023 m. lapkričio 28 d.

 

Lapkričio 28 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Petrovas.

Eugenijus Petrovas gimė 1936 m. balandžio 26 d. Leningrade (dab. Peterburgas, Rusija) tarnautojų Petro Petrovo (g. 1907 m., žuvo Antrajame pasauliniame kare, tiksli data nežinoma) ir Katerinos Lupanovos-Petrovos (1909–1995) šeimoje. 1942 m. rudenį šeima vokiečių buvo evakuota į Lietuvą.

1955 m. Eugenijus baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą, 1960 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos fakultetą ir įgijo gamybos pagrindų mokytojo specialybę.

1960–1963 m. E. Petrovas dirbo Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje mokytoju, gamybinės dalies vedėju, 1963–1969 m. – Vilniaus lengvosios pramonės technikume dėstytoju, 1969–1973 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute vyresniuoju inžinieriumi, 1973–1979 m. Vilniaus „Ventos“ gamybinio susivienijimo konstravimo biure vadovaujančiuoju inžinieriumi, 1979–1990 m. Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos instituto „Helikono“ bandomojoje gamykloje 1-os kategorijos inžinieriumi konstruktoriumi.

Prasidėjus Atgimimui E. Petrovas aktyviai įsijungė į jo veiklą – buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Puslaidininkių fizikos instituto iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto darbininkų ir tarnautojų draugijos „Labora“ tarybos pirmininko pavaduotojas, gilinosi į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, ieškojo jų sprendimų. Be to, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu, jos likimu.

1990 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Tauro rinkiminėje apygardoje Nr. 12 E. Petrovas buvo išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Rinkiminėje kovoje ėjęs su Sąjūdžio programa, įveikė promaskvietiškos LKP (TSKP) narį Viačeslavą Dobyčiną.

1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą.

E. Petrovas, Atgimimo metais pradėjęs gilintis į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, šią veiklą tęsė ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje dirbdamas nuolatinėse Piliečių teisių ir tautybių reikalų, Biudžeto komisijose bei Rytų Lietuvos problemų laikinojoje komisijoje. E. Petrovas buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys, Komisijos Šalčininkų rajono, Ignalinos rajono Sniečkaus (dab. Visaginas) gyvenvietės savivaldybių tarybų, jų organizacijų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti pirmininkas, Ignalinos atominės elektrinės perėmimo Lietuvos Respublikos jurisdikcijon darbo grupės narys, priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.

Nuo 1991 m. gegužės 8 d. E. Petrovas priklausė Sąjūdžio centro frakcijai, buvo vienas iš Lietuvos centro judėjimo steigimo iniciatorių, Centro sąjungos narys. 1993 m. dirbo Lietuvos Valstybinės regioninių problemų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo patarėju, 1994–1997 m. – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiuoju specialistu, skyriaus vedėju. 1998 m. buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos grupės vadovas.

E. Petrovas yra keleto išradimų autorius, paskelbęs mokslinių straipsnių kietojo kūno fizikos ir puslaidininkių prietaisų technologijos klausimais. E. Petrovui suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas.

Su pirmąja žmona Nijole Petroviene užaugino dukras Ingą (1964–2015) ir Sigutę (g. 1969). Su antrąja žmona Nijole Podžiūnaite-Petroviene (g. 1945) užaugino sūnus Kostą (g. 1979) ir Andrių (g. 1979).

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga E. Petrovas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, nepaprastai atsakingu, jautriu ir šiltu žmogumi, išlaikiusiu ištikimybę Sąjūdžio dvasiai ir visas jėgas atidavusiu Lietuvos valstybės kūrimui bei stiprinimui.

 

* * *

Velionio šeima prašo nenešti gėlių ir vietoje jų paaukoti Ukrainos gynėjams kovoje už Laisvę.

Urna su palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius), 6 salėje. Atsisveikinimas su Velioniu – lapkričio 30 d. nuo 12.00 val. iki 20.00 val., gruodžio 1 d. – nuo 10.00 val. Urna išnešama gruodžio 1 d. 11.00 val.

Šv. Mišios bus aukojamos gruodžio 1 d. 12.00 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Eugenijus Petrovas bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

   Naujausi pakeitimai - 2023-11-28 16:56
   Valdas Sinkevičius