Bronislavas Genzelis

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1934 m. vasario 16 d. – 2023 m. gruodžio 18 d.

Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų rajone, Kosto Genzelio (1901–1948) ir Juzefos Arlauskaitės-Genzelienės (1908–1998) šeimoje.

B. Genzelis sidabro medaliu 1954 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą, 1954-1959 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Filosofijos fakultete. 1958 m. įstojo į TSKP.

1959–1961 m. dėstė Šiaulių Pedagoginiame institute, 1961–1964 m. studijavo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto aspirantūroje. 1965 m. apsigynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją, 1973 m. – filosofijos mokslų daktaro disertaciją. 1964–1992 m. Vilniaus universitete dėstė visuotinę filosofijos istoriją ir Lietuvos kultūros istorijos kursą. Nuo 1997 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorius.

Nuo 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, LPS Seimo tarybos narys. 1989 m. – Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP Koordinacinės tarybos pirmininkas. Sąjūdžio remiamas, 1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu.

1990 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto Žvėryno rinkiminėje apygardoje Nr. 7 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje bei Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti. Nuo 1991 m. gegužės 8 d. priklausė Kairiųjų frakcijai.

1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 1994–2005 m. – Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. – Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininkas, 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

1995–2008 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tarybos narys.

Nuo 1998 m. – Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas. 2002–2004 m. – Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys. Nuo 2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, šio universiteto Garbės profesorius (2010).

Nuo 2017 m. – mokslinio žurnalo „Springer“ (socialiniai, humanitariniai mokslas), leidžiamo Šveicarijoje, redkolegijos narys. Vienas iš žurnalo „Problemos“ iniciatorių.   

Parengė 22 monografijas, sudarė 12 knygų. B. Genzelio 235 straipsniai paskelbti moksliniuose žurnaluose arba kolektyvinėse monografijose. Iš jų 57 – lenkų, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, čekų, ukrainiečių, latvių, estų kalbomis. B. Genzelis skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

 Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, vertino politinę situaciją.

2008 m. B. Genzeliui paskirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai)“.

1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę (1933–2014), 2017 m. vedė Mėnulę Muldarytę (g. 1969).

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2008 m.  – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo asmenybių, valstybininku, dėjusiu pagrindus Lietuvos valstybės atkūrimui ir visas jėgas skyrusiu tolimesniam valstybingumo įtvirtinimui.

* * *

Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius). Atsisveikinimas su Velioniu – gruodžio 20 d. nuo 15.00 val. iki 20.00 val., gruodžio 21 d. – nuo 9.00 val. Urna išnešama gruodžio 21 d. 11.30 val.

Šv. Mišios gruodžio 21 d. 12.00 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.