Seimo delegacija iš konferencijos Belgijoje: „Dirbtinis intelektas gali turėti didžiulį poveikį ateities pasauliui – tai lemia dabarties politikų atsakomybę būsimoms kartoms“

2024 m. vasario 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Iš Belgijos parlamento pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai nuotraukų rinkinių

Seimo delegacija – Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas, Ateities ir Kultūros komitetų narė Liuda Pociūnienė bei Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys sausio 28–29 d. Briuselyje (Belgijos Karalystė) dalyvavo tarpparlamentinėje konferencijoje Dirbtinio intelekto (DI) ir jo poveikio ateičiai klausimais.

Konferencija, kurią rengė Briuselio sostinės regiono parlamentas kartu su Valonijos ir Briuselio federacijos parlamentu, suvienijo per 60 parlamentarų iš 27 valstybių narių. Renginyje buvo siekiama aptarti DI sąsajas, poveikį ir iššūkius vienoms iš svarbiausių visuomenės veiklos sričių – kūrybinei ir kultūros industrijai, švietimui, sveikatai ir viešajam valdymui.

Švietimas, kultūros ir kūrybos industrija yra esminės Europos Sąjungos (ES) tapatumo ir visuomenės formavimo sritys, – atidarydamas konferenciją pažymėjo Valonijos ir Briuselio federacijos parlamento pirmininkas Riudi Demotas (Rudy Demotte). Nepaisant politinių skirtumų, mūsų pareiga yra užtikrinti, kad technologijų revoliucija pirmiausia būtų naudinga Europos piliečiams, kuriems tarnaujame, – sakė R. Demot.

Dauguma renginyje kalbėjusių pranešėjų pabrėžė, kad visuomenė yra aukštųjų technologijų lūžio momente, kai politikų sprendimai dėl DI gali turėti gilų poveikį pasauliui, kuriame gyvensime, ir tai liudija dabartinę politikų atsakomybę ateities kartoms. ES prisiima vaidmenį tampant pasaulio lydere šioje transformacijoje – įsipareigojant ir užtikrinant, kad DI ne tik tarnautų piliečių gerovei, bet taip pat stiprintų ES pagrindines vertybes, grindžiamas pagarba žmogaus teisėms, laisvei, demokratijai, lygybei ir teisės viršenybei. Tam, kad tai būtų pasiekta, labai svarbus glaudus valstybių narių parlamentų, švietimo ir mokslo institucijų, verslo ir visuomenės atstovų bendradarbiavimas, kuriant įtraukią politiką kartu.

DI transformacijoje švietimas yra ypač svarbus, ir ES valstybės narės jau įgyvendina iniciatyvas, skirtas skatinti skaitmeninius įgūdžius, lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir prieigą prie technologijų, taip pat gilesnį DI supratimą visuomenėje. Švietimas apima ne tik technologinius įgūdžius, bet ir minkštųjų įgūdžių, pavyzdžiui, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo skatinimą, užtikrinant, kad DI nepažeistų mąstymo įvairovės ir neįtvirtintų standartizuoto mąstymo.

Miglės Paulauskės nuotrauka

Tarpparlamentiniame posėdyje apie DI grėsmes ir galimybes švietime pasisakęs Seimo narys A. Žukauskas atkreipė dėmesį, kad ,,viena vertus, yra grėsmė, jog ši technologija sumažins mokytojų skaičių, mūsų mokiniai turės daugiau standartizuotų žinių ir galiausiai sakys, kad jiems nereikia švietimo; tačiau, kita vertus, yra galimybių, kad dirbtinis intelektas gali padaryti žmones „žmogiškesniais“, nes mokytojai turės daugiau laiko, kadangi galės atsikratyti visų rutininių darbų, kaip ir jų mokiniai. Bus daugiau galimybių bendrauti, bendradarbiauti ir t. t., tačiau tam reikia užtikrinti gerą valdymą švietimo srityje“.

Sparti DI plėtra žymi ir naują kūrybinės bei kultūros industrijos etapą, ne tik praturtindama  kūrybinius procesus, bet ir iškeldama esminius klausimus dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, meninio autentiškumo, kultūrinio tapatumo išsaugojimo, užtikrindama  pagarbą ir pripažinimą kūrėjams ir kultūrinėms bendruomenėms. Tik tinkamai įgyvendintos teisinės ir etinės sistemos, skatinančios inovacijas ir gerbiančios kūrėjų bei kultūrinių bendruomenių darbą, gali užtikrinti, kad dirbtinis intelektas atneštų tikrą naudą kultūros industrijai ir stiprintų ES vertybes bei pagrindines teises. Todėl ši technologinė plėtra verčia mus įsitraukti į svarbias diskusijas dėl autorių teisių, etikos ir intelektinės nuosavybės apsaugos, – kalbėjo Mary diu Šatel (Marie Du Chastel), skaitmeninio meno ir naujųjų medijų ekspertė.  

DI integracija į sveikatos priežiūros sektorių, ypač namų priežiūros kontekste, atveria naujas galimybes individualizuotam gydymui ir efektyvesnei ligų prevencijai. DI taikymas medicinoje padeda greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligas, optimizuoti gydymo procesus bei prisitaikyti prie kiekvieno paciento poreikių, kartu užtikrinant gyvenimo kokybės pagerėjimą. Nepaisant to, šių technologijų diegimas kelia iššūkių, tarp jų – duomenų apsaugos, etikos, diskriminacijos ir teisinio reguliavimo klausimus. Europos lygmeniu siekiama sukurti aiškias taisykles, kurios užtikrintų DI programų veiksmingumą ir saugumą medicinos praktikoje, atsižvelgiant į pacientų gerovę ir privatumą. Tuo metu žmonės, kuriantys algoritmus ir nustatantys duomenų naudojimą, išlieka pagrindiniai sprendimų priėmėjai, pabrėžiant žmogiškąjį aspektą ir profesionalų indėlį į sveikatos priežiūrą, – teigė Kristi Moreal (Christie Morreale), Valonijos vyriausybės viceprezidentė.

Akademikų ir politikų diskusijose dėl DI integracijos į viešąjį administravimą buvo aptariami ES iššūkiai ir politiniai sprendimai, susiję su duomenų apsauga, privatumu, konkurencingumu ir investicijomis. Nors DI gali žymiai pagerinti viešųjų paslaugų teikimo efektyvumą ir prisidėti prie kompleksinių problemų sprendimo, Informatikos universito Libre de Bruxelles profesorius Hugas Bersinis (Hugues Bersini) pabrėžė, kad Europai reikia imtis ryžtingų veiksmų ir investuoti į svarbias sritis, skatinant startuolius ir skaitmeninę ekosistemą, kad galėtų išlaikyti savo poziciją pasaulinėje ekonomikoje ir technologijų sektoriuje, konkuruoti pasaulinėje arenoje. Tai apima asmens duomenų apsaugos (BDAR) taisyklių atnaujinimą, investicijas į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą, švietimą ir talentų ugdymą, kompromisų ieškojimą privatumo reikalavimų srityje, duomenų apsaugos ir inovacijų skatinimo. H. Bersini nuomone, tik taip Europa galės užtikrinti savo ekonominį augimą, konkurencingumą ir socialinę gerovę ateityje.

Konferencija parodė, kad būtina glaudžiai bendradarbiauti siekiant sukurti įtraukią politiką, kuri gerbtų žmogaus teises, laisvę, demokratiją ir teisės viršenybę. Seimo delegacija aktyviai prisidėjo prie šių diskusijų ir sieks toliau skatinti konstruktyvų dialogą apie dirbtinio intelekto įtaką ir svarbą ateities klausimams. 

Tarpparlamentinė konferencija yra Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Belgijos parlamentinio matmens renginys. Belgija Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja 2024 m. sausio 1–birželio 30 d.

Daugiau informacijos:

Rasa Petrauskienė

Seimo Ateities komiteto narė

Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkė

El. p. [email protected]

Artūras Žukauskas

Seimo Švietimo ir mokslų komiteto pirmininkas

El. p. arturas.ž[email protected]

Liuda Pociūnienė

Seimo Ateities komiteto ir Kultūros komiteto narė

El. p. [email protected]

Linas Slušnys

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 209 6894, el. p. [email protected]