Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Briuselyje su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu aptarė aktualius žemės ūkio klausimus

2024 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Kaimo reikalų komiteto delegacija – delegacijos vadovas komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa ir komiteto nariai Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna ir Kęstutis Mažeika – su darbo vizitu lankėsi Briuselyje. 

Vizitas prasidėjo susitikimu su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Januszu Wojciechowskiu: aptarti daugiamečių pievų atkūrimo, tiesioginių išmokų konvergencijos, Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos prioritetai po 2027 m., Rusijos karo Ukrainoje padariniai žemės ūkio sektoriui, pieno kainų reguliavimo, ekologinio ūkininkavimo, paramos įsigyjant veislinius gyvulius klausimai.

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta daugiamečių pievų atkūrimo klausimui. Pabrėžta, kad Lietuvos ūkininkams tai didžiulė problema, todėl komiteto nariai kvietė Europos Komisijos narį J. Wojciechowskį įsiklausyti į ūkininkų nuogąstavimus ir reikalingus sprendimus priimti neatidėliojant.

„Niekada nebuvo taip, kad visi Kaimo reikalų komiteto nariai vyktų pas Europos Komisijos narį, reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos žemės ūkio problemų – tai yra didžiulis rūpestis, nuo kurio negalime atsitraukti“, – pabrėžė V. Pranckietis. 

„Pievų krizė“ yra ankstesnių paramos programų paskatų sukeltas rezultatas, kai nebuvo skatinama gyvulininkystė, kuri yra pagrindinis pievų produkcijos vartotojas. Neproduktyvus pievų laikymas anglies sekvestracijos požiūriu per 5–6 metus, ypač nenašiuose dirvožemiuose, tampa šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiriančiu, bet ne kaupiančiu objektu“, – teigė V. Pranckietis, EK nariui įteikdamas komiteto delegacijos narių pasirašytą laišką su pasiūlymais dėl daugiamečių pievų problemos sprendimo.

J. Wojciechowskis pažymėjo, kad jis supranta Lietuvos žemdirbių problemas ir pripažino, jog situacija dėl daugiamečių pievų atkūrimo yra milžiniška problema Lietuvai, kuri turi būti sprendžiama. EK narys apgailestavo, kad ūkininkai verčiami dirbamą žemę versti daugiametėmis pievomis, ypač turint omenyje gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Komisaras pažymėjo, kad EK Pirmininkei Ursulai fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pateikė galimą problemos sprendimą: vadovaujantis ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansinio reglamento nuostatomis dėl išimtinių aplinkybių vieniems metams netaikyti sankcijų Lietuvos ūkininkams už reikalavimo atkurti daugiametes pievas nesilaikymą. „Šiuo metu keisti teisės aktus tiesiog nėra laiko, kadangi Europos Parlamentas dėl artėjančių rinkimų dirbs iki šių metų balandžio mėnesio, tačiau leisti nesankcionuoti ūkininkų yra įmanoma. Tai yra realus ir geras sprendimas trumpuoju laikotarpiu, o vėliau, su naujos Europos Komisijos ir Europos Parlamento sudėtimi, vyks ES bendros žemės ūkio politikos peržiūra – tada bus galima pakeisti teisės aktus“, – pažymėjo J. Wojciechowskis. Šiuo metu laukiama EK Pirmininkės kabineto analizės dėl Komisijos nario pateikto pasiūlymo. J. Wojciechowskio vertinimu, šis pasiūlymas teisiškai turėtų būti tinkamas, todėl tikimasi greito teigiamo atsakymo. 

Susitikimo metu taip pat buvo pristatyti Lietuvos siūlymai dėl žemės ūkio politikos prioritetų po 2027 m., pabrėžiant, kad žaliasis susitarimas turi būti bendrasis gėris ir neturi būti našta tik ūkininkams, be kita ko, numatomoms priemonėms turi būti užtikrintas reikiamas finansavimas. „Klimato kaitą turime pripažinti nenugalima jėga – dokumentuose aiškiai įvardijant, kiek pakils temperatūra iki 2050 m., ir pereiti prie „prisitaikymo politikos“ žemės ūkyje“, – susitikime su ES žemės ūkio komisaru teigė V. Pranckietis.

J. Wojciechowskis, reaguodamas į Seimo Kaimo reikalų komiteto delegacijos narių klausimus dėl Lietuvos tiesioginių išmokų konvergencijos, priminė, kad 2020 m. kai buvo priimamas BŽŪP biudžetas, ES parama Lietuvos žemės ūkiui buvo padidinta iki 5,6 mlrd. eurų – tai yra apie 0,5 mlrd. eurų daugiau, nei buvo projektiniame siūlyme. Komisijos narys pristatė, kad Lenkijai pavyko pasiekti tiesioginių išmokų konvergenciją perkeliant 30 proc. lėšų iš antrojo BŽŪP ramsčio į pirmąjį. Be to, Lenkija pasiūlė papildomą nacionalinį finansavimą. Jeigu Lietuva būtų nusprendusi pasielgti taip, kaip Lenkija, galbūt 100 proc. konvergencijos ir nebūtų užtikrinusi, tačiau buvo galima priartėti prie ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.

Kaimo reikalų komiteto narys V. Jukna susitikimo metu padėkojo už ES finansinę paramą Lietuvos pieno gamintojams, patyrusiems didelių finansinių sunkumų, pabrėždamas, kad nepaisant to, vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių, pieno ūkiai traukiasi – krizė nesibaigia. 

„Daugelyje ES šalių vis garsiau kalbama apie būtinybę reguliuoti pieno kainas valstybiniu arba ES lygiu, kad pieno kaina nebūtų žemesnė nei gamybos savikaina. Problemos dėl vertės pasidalijimo pieno tiekimo grandinėje stebimos daugelyje ES valstybių narių“, – teigė V. Jukna, teiraudamasis dėl tolesnių Komisijos veiksmų siekiant ilgalaikio pieno rinkos stabilumo užtikrinimo.

Komisijos narys pažymėjo, kad dėl kainų reguliavimo laikomasi politinio požiūrio, kad būtų užtikrinta laisva rinka. Ankščiau pieno sektorius buvo reguliuojamas – panaikinus kvotas sektorius veikė gerai. 2023 metais situacija pasikeitė, tačiau tam įtaką padarė ir Rusijos karas Ukrainoje. 

J. Wojciechowskio teigimu, vienas iš siūlymų yra priimti nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą, kuri yra nukreipta prieš nesąžiningą komercinę praktiką. Taip pat siūlytina apsvarstyti kainų stebėsenos observatorijų steigimą. Taip būtų galima užtikrinti, kad pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei gamybos savikaina – tokį modelį taiko Ispanija.

„Žvelgiant į ES žemės ūkio politikos ateitį, svarbu visiems siekti, kad būtų įtvirtintas instrumentas krizėms atremti. Šiuo metu turime labai mažą krizių rezervą – tik 450 mln. eurų, kurie skiriami 27 valstybėms narėms. BŽŪP politikoje reikia trečio ramsčio, kuris būtų skirtas krizėms spręsti“, – teigė Komisijos narys. Taip pat akcentuota, kad dabartinio BŽŪP biudžeto nepakanka numatytoms užduotims įgyvendinti, todėl galimybė tinkamai remti valstybes nares ištikus krizei turėtų būti vienas iš svarbiausių būsimos ES bendros žemės ūkio politikos prioritetų. 

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta ekologinių ūkių problematika Lietuvoje, paramos galimybės įsigyjant veislinius gyvulius. 

Vizito Briuselyje metu Lietuvos parlamento delegacija susitiko su Europos Komisijos Generalinio direktorato ES plėtros, kaimynystės ir paramos integracijos procesui direktorato atstovais. Aptarti ES Rytų partnerystės šalių integracijos į ES rinką klausimai, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio sektoriui.

Komiteto delegacija taip pat susitiko su ambasadoriumi, Lietuvos nuolatiniu atstovu ES Arnoldu Pranckevičiumi, COREPER I ambasadore Jurga Kasputiene, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, kaimo plėtros, veterinarijos ir fitosanitarijos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES. Aptartos ES bendrosios žemės ūkio politikos aktualijos, KRK pristatyta nuolatinės atstovybės veikla, priimant sprendimus įvairiausiuose formatuose ES Taryboje, jos darbo grupėse ir COREPER. Pažymėta, kad galimas geresnis komiteto bendradarbiavimas su Lietuvos atstovais ES institucijose, siekiant tinkamesnio atstovavimo derinant ir ginant Lietuvos žemės ūkio sektoriaus interesus.

Po susitikimo surengta nuotolinė KRK spaudos konferencija iš Briuselio, kurioje KRK nariai pristatė susitikimo metu su Europos Komisijos nariu J. Wojciechowskiu aptartus klausimus.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galima rasti ČIA.

Komiteto delegacijos raštas EK nariui dėl daugiamečių pievų atkūrimo.

Parengė

Kaimo reikalų komiteto biuras 

Tel. (8 5) 209 6765, el. p. [email protected]