Seimo delegacija dalyvauja Tarpparlamentinėje konferencijoje dėl bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos

2024 m. kovo 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Seimo delegacija: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šio komiteto narė Dovilė Šakalienė, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka ir Matas Skamarakas, kovo 3–5 d. dalyvauja Briugėje (Belgijos Karalystė) vykstančioje 24-joje Tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP ir BSGP) konferencijos sesijoje.

Konferencijos diskusijos apima keturis pagrindinius klausimus: parama Ukrainai prieš rusijos agresiją; vykstantis plėtros procesas; strateginis kompasas ir Europos Sąjungos (ES) atsparumas; BUSP/BSGP prioritetai; taip pat surengta papildoma diskusija dėl padėties Artimuosiuose Rytuose.

Pasisakydamas konferencijos dalyje, skirtoje Ukrainos paramai prieš rusijos agresiją, L. Kasčiūnas akcentavo egzistencinį Ukrainos kovos su rusija pobūdį ir pažymėjo būtinybę strategijas priartinti prie realybės, nes Ukrainos strategija yra išlikimo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas replikavo į pavienių konferencijos dalyvių pasisakymus apie būtinybę planuoti taikų susitarimą su rusija po karo pabrėždamas, kad Ukrainai reikia daugiau ginklų ir amunicijos, nes be pergalės mūšio lauke pokarinė Europa būtų be Ukrainos.

Šioje konferencijos dalyje kalbėdama D. Šakalienė pažymėjo, kad rusija greitai prisitaiko ir, nepaisant patiriamų nuostolių Ukrainoje, sparčiai stiprina savo karinę galią, tiek karinio personalo, tiek karinės pramonės kontekste. Rusijos ekonomika 2023 m. augo sparčiau nei bet kurios G7 šalies, augimas dvigubai viršija prognozes, ir viskas nukreipiama karo reikmėms. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė akcentavo, kad tuo metu Europa vis dar gyvena taikos sąlygomis, sprendimų priėmimas stringa biurokratijoje, todėl mūsų gebėjimas padėti Ukrainai laimėti karą ir atgrasyti rusiją nuo tolesnių imperinės plėtros etapų priklauso nuo mūsų gebėjimo adaptuotis. ES gynybos pramonė privalo pradėti veikti karo ekonomikos sąlygomis, nes rusija neketina sustoti. 

Aptariant vykstantį ES plėtros procesą, A. Lydeka pabrėžė, kad ES plėtros politika yra sėkmės istorija. Lietuvos narystė ES, kurios dvidešimtmetį minėsime šių metų gegužės 1 d., yra tiek Lietuvos, tiek ES sėkmė. Užsienio reikalų komiteto narys atkreipė dėmesį, kad dabar plėtros šalys turi istorinę galimybę ir visos susijusios šalys – tiek ES narės, tiek pretendentės – turi paspartinti savo pastangas žengiant plėtros keliu. A. Lydeka taip pat pasveikino istorinį Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo į ES derybas su Ukraina ir Moldova, kuris yra pelnytas iš Ukrainos pusės ir kartu strateginis, geopolitinis ES žingsnis vykdant moralinį ES įsipareigojimą ir plečiant saugumo ir stabilumo zoną mūsų kaimynystėje. 

Tarpparlamentinė konferencija bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais rengiama du kartus per metus ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje. Joje dalyvauja nacionalinių ES valstybių narių parlamentų, Europos Parlamento, šalių stebėtojų ir šalių kandidačių parlamentų nariai bei nuolatiniai darbuotojai. 25-ąją konferencijos sesiją numatoma surengti 2024 m. rugsėjo 9–10 d. Budapešte (Vengrijoje).

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja 

Eglė Maželė, el. p. [email protected]

Seimo kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja 

Vilma Greckaitė, el. p. [email protected]