Buvusio NATO generalinio sekretoriaus lordo Džordžo Robertso kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą

2024 m. kovo 28 d.

Kalba, skirta Lietuvos stojimo į NATO sukakties proga

Džiaugiuosi, galėdamas pasisakyti šiandien Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos stojimo į NATO sukakties proga. Man tai itin malonu, nes pats asmeniškai prisidėjau prie to, kad 2002 m. Prahoje būtų paskelbta apie NATO kvietimą Lietuvai įstoti į Aljansą.

Atsižvelgiant į tai, kad NATO švenčia savo 75-ąsias įkūrimo metines, itin svarbu ir tai, kad švenčiame 20-ąją didžiausios NATO plėtros bangos sukaktį. Trijų Baltijos valstybių įstojimas į NATO buvo istorinis žingsnis ne tik dėl to, kad įstojo visos trys šio regiono valstybės, bet ir dėl to, kad, integruodama buvusios SSRS valstybes, NATO žengė dramatiškai svarbų žingsnį pirmyn.

Lietuva, kurią puikiai prisimenu tiek iš savo apsilankymų šioje šalyje, tiek iš bendrų posėdžių Šiaurės Atlanto Taryboje, atliko itin svarbų vaidmenį NATO. Per pastaruosius 20 metų Lietuvos kariai ir diplomatai visada buvo aukštumoje savo įsipareigojimų NATO atžvilgiu.

Šiuo metu NATO – laisvų valstybių sąjungai – iškilo bene didžiausias iššūkis nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Neišprovokuota, neteisėta ir žiauri Rusijos invazija į Ukrainą kelia rimtą, beveik egzistencinį iššūkį ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

2002 m. Romoje, stovėdamas visai šalia manęs, Vladimiras Putinas viešai sakė: „Ukraina yra suvereni ir nepriklausoma valstybė, kuri pati priims sprendimus dėl taikos ir saugumo.“

Dabar jis teigia, kad Ukraina iš viso nėra valstybė ir kad ji bus sunaikinta jėga ir taps Putino sukurtos liguistos fantazijos apie išplėstą Rusiją dalimi.

Neapgaudinėkime savęs: jei Putinas išsisuks nuo atsakomybės už šį agresijos karą, ties Ukraina jis nesustos. Jo ambicijos neribotos. Būtent todėl mes, Vakarų Europos valstybės, ir mūsų sąjungininkai privalome suprasti sienų keitimo jėga pasekmes, likti vieningi ir toliau teikti karinę pagalbą tokios pagalbos stokojančiai Ukrainai tol, kol reikės.

Nesvarbu, kad Ukraina dar nėra NATO narė, tokia kaip Lietuva. Ukrainos kova už savo tautą, išlikimą ir laisvę – tai kova ir už mūsų ateitį.

Šiandien sveikinu Jus Lietuvos Respublikos Seime, dėkoju už jūsų indėlį per du NATO narystės dešimtmečius, ir tikiuosi, kad kartu sulauksime taikos ir vienybės demokratiškoje Europoje.

Dar kartą sveikinu su Lietuvos narystės NATO sukaktimi.