Seimas svarstys trečiąją Baudžiamąjį kodekso pataisų dalį

2024 m. balandžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai  (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas svarstys trečiąją dalį Teisingumo ministerijos teikiamų Baudžiamąjį kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisų. Pasak projektus pristačiusios teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, tai yra Baudžiamojo kodekso sankcijų peržiūra.

„Trūksta sistemos. Taip pat pastebėjome, kad, deja, kalbant apie smurtinius nusikaltimus, seksualinius nusikaltimus, apatinės ribos dažnai nėra nustatomos. Atitinkamai, puikiai suprantame, nėra užtikrinamas proporcingumas. Taip pat įvertinamos sankcijos, kai mes kalbame apie tarptautinius, karo nusikaltimus, genocidą – apatinė riba nustatoma neproporcingai žema. Kalbant apie smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kai kuriais atvejais kaip sankcijos yra numatomos baudos. Tų baudų pašalinimas yra būtinas tam, kad turėtume proporcingą baudžiamąją atsakomybę“, – sakė teisingumo ministrė.

Įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei sukeliamas pasekmes asmeniui, siūloma šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakyti piniginės baudos bausmės. Taip pat siūloma griežtinti bausmes už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, smurtinius nusikaltimus, seksualinį asmenų išnaudojimą bei neteisėtą disponavimą neteisėtomis medžiagomis (branduoliniu, cheminiu ar biologiniu ginklu). 

Numatoma, kad minimali sankcija už genocido nusikaltimus didėtų nuo penkerių iki dešimties metų. Aukščiausia bausmė liktų ta pati – iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Analogiškai siūloma keisti ir atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.

„Ką mes matome nustatę aukštesnes apatines ribas, taip pat ir didesnes viršutines ribas laisvės atėmimo bausmės, mes iš tikrųjų galėsime užtikrinti, kad smurtiniai nusikaltimai, seksualinio pobūdžio nusikaltimai i tarptautiniai nusikaltimai turės proporcingą ir atgrasinantį pobūdį, o taip pat laisvės atėmimo bausmė bus proporcinga“, – pabrėžė E. Dobrowolska. 

Kodekse siūloma įtvirtinti minimalią bausmę už vaikų atskyrimą – už tai siūloma bausti laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinama švelniausia bausmė – viešieji darbai. Apysunkių nusikaltimų sankcijas siūloma papildyti kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ar laisvės apribojimu. Siūloma švelninti laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą už neatsargius sunkius sveikatos sutrikdymą ir neatsargų gyvybės atėmimą, dokumentų ir antspaudų klastojimą, netikros el. priemonės gaminimą ar klastojimą ir kt.

Numatoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą disponavimą informacija, kuri yra valstybės paslaptis. Už tai būtų baudžiama nebe iki trejų, bet iki ketverių metų.

Siūloma griežtinti bausmes už seksualinį prievartavimą, įskaitant nepilnamečius, mažamečius; griežčiau bausti už sunkų sveikatos sutrikdymą – priklausomai nuo to, kas nukentėjo, grėstų mažiausiai treji arba ketveri metai laisvės atėmimo; didinti atsakomybę už ginklo panaudojimą per riaušes – baudžiant nebe laisvės atėmimu iki šešerių metų, bet nuo vienų iki septynerių metų. 

Teikiamu Baudžiamojo kodekso pataisų  projektu siūloma švelninti laisvės atėmimo bausmes už kai kurias nusikalstamas veikas:

piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo aštuonerių iki šešerių metų); netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki ketverių metų); nepagarbą teismui (konvertuojant šį nusikaltimą į baudžiamąjį nusižengimą); grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (mažinant viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo penkerių iki ketverių metų).

Pasak Teisingumo ministerijos, sistemiškai peržiūrima baudžiamoji atsakomybė, kuri vertintina kaip neproporcingai griežta, už dokumentų, anspaudų, spaudų ar atitinkamos įrangos gaminimą ar panaudojimą, švelninant laisvės atėmimo ribas, siekiant bent kiek labiau suderinti šių nusikalstamų veikų sankcijas su baudžiamumu už ženkliai pavojingesniu laikytinu pinigų padirbinėjimą.

Baudžiamojo kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-3601 ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarė 103, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 16 Seimo nariai. 

Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]