Socialinių reikalų ir darbo komitetas aptarė Lietuvos pensijų sistemos tendencijas

2024 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 17 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK ) posėdyje vertino, kaip Lietuvos pensijų sistema veiks ilguoju laikotarpiu, kokie veiksniai labiausiai darys įtaką ir kokių veiksmų reikėtų imtis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai SRDK pristatė ministerijos parengtas ilgalaikes pensijų projekcijas Lietuvai. Joms parengti naudojamos Europos statistikos tarnybos (Eurostat) ilgalaikės demografinės projekcijos Lietuvai iki 2070 m.

SADM projekcijos rodo, kad dėl mažo gimstamumo, ilgėsiančios gyvenimo trukmės, reikšmingai didėsiančio pensinio amžiaus žmonių skaičiaus ateityje, tikėtina, kils iššūkių finansuoti įsipareigojimus pensijų išmokoms. 

SADM Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė akcentavo, kad turime vos kelerius metus, kai galime kaupti rezervus, vėliau, siekiant palaikyti panašų pensijų lygį, koks yra dabar, lėšų reikės daugiau, todėl reikės sprendimų, kaip didinti pensijų sistemos finansavimą. I. Buškutė pažymėjo, kad panašų į dabartinį pensijų lygį išlaikyti galėtų padėti papildomas kaupimas. Projekcijos rodo, kad pajamų pakeitimo norma (vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis) – 42 proc. ilguoju laikotarpiu išliks papildomai kaupiantiems asmenims. Nekaupiantiems šis santykis sudarys apie 30 proc. buvusių pajamų.

Pristatydamas Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo (Fondas) kitimo tendencijas, SADM Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas pažymėjo, kad ,,Fondas šiuo metu yra kaupimo etape, t. y. 2024–2026 m. laikotarpiu prognozuojamas lėšų Fonde augimas (nuo 4,3 BVP 2024 m. iki 5 proc. BVP 2026 m.). Kaip numatyta šiuo metu, Fondo lėšos būtų naudojamos socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai nepakanka Socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamos draudimo rūšies pajamų.

Į reikšmingų šaliai ilgalaikių pensijų sistemos projekcijų rengimą taip pat yra įsitraukęs Lietuvos bankas (LB). Pristatydamas šios institucijos parengtas projekcijas, LB valdybos narys Simonas Krėpšta pažymėjo, kad šiuo metu pajamų pakeitimo norma iš I pensijų pakopos (Sodros mokamos) sudaro 42 proc., o iš II pensijų pakopos (kaupimo) – 5 proc., tačiau sukauptas turtas tampa vis svarbesnis. S. Krėpštos teigimu, papildomai visą darbingą gyvenimą kaupiantiems II pakopos pensijų fonduose ateityje būtų sudaryta galimybė turėti trečdaliu didesnę pensiją.

LB duomenimis, šiuo metu II pensijų pakopoje sukauptas turtas yra 7,125 mlrd. eurų, t. y. apie 10 proc. BVP. Tuo metu šalyse, kuriose itin aukšta pajamų pakeitimo norma (pavyzdžiui, Nyderlandai), sukauptas pensijų turtas viršija 100 proc. BVP. S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad priimant sprendimus, vertėtų atsargiai siūlyti skirstyti pensijų lėšas.

Posėdžio diskusijose aptarti SRDK narių klausimai dėl pensijų anuitetų indeksavimo, darbdavių įsitraukimo į pensijų kaupimą skatinimo ir kt. klausimai, aktualūs sprendimams dėl pensijų sistemos tobulinimo priimti. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro informacija

Tel. (8 0) 209 6775