Seimas po svarstymo pritarė siūlymui papildyti ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus

2024 m. balandžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai  (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po svarstymo pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo sugriežtinimui, papildydamas projektą naujais siūlymais.

Atsižvelgiant į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, siūloma įstatyme nustatyti tam tikras papildomas priemones Baltarusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos sieną į Lietuvą.

Siūloma sustabdyti ne tik Rusijos Federacijos, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimą Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

Jau turintiems Šengeno vizą Baltarusijos piliečiams vykstant per sieną būtų papildomai vertinamos rizikos dėl jų atvykimo keliamos grėsmės, ir, prireikus, atliekamas išsamesnis patikrinimas.

Projektas papildytas siūlymu uždrausti į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija. Draudžiamų importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtintų Vyriausybė.

Numatoma, kad Rusijos ar Baltarusijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje būtų naikinamas, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija; jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.

Siekiant teisinio aiškumo ir efektyvesnio ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, projektu siūloma patikslinti galiojančio įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, susijusią su draudimu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamą turtą. Numatoma, kad pataisoms įsigaliojus būtų sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė nebūtų taikoma, kai Rusijos ar Baltarusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgytų paveldėjimo būdu.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3461(2) po svarstymo pritarė 82, prieš balsavo 3, susilaikė 34 Seimo nariai.

Reaguodamas į karinę agresiją Ukrainoje ir siekdamas apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, 2023 m. balandžio 20 d. Seimas pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui. Jame apibrėžtas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir kitos nuostatos. 

Buvo numatyta, kad priimtas teisės aktas galios vienus metus – nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Siūloma įstatymo galiojimą pratęsti, jį papildant.

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt