Seimas papildė ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus

2024 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai  (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo sugriežtinimui, papildydamas projektą naujais siūlymais.

Atsižvelgiant į Lietuvos specialiųjų tarnybų informaciją dėl suaktyvėjusios Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklos pasinaudojant savo piliečiais, įstatyme nustatytos tam tikros papildomos priemonės Baltarusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos sieną į Lietuvą.

Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos s vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija,

Sustabdomas Rusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvoje, išskyrus Rusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi

Baltarusijos piliečiams vykstant per sieną bus papildomai vertinamos rizikos dėl jų atvykimo keliamos grėsmės, ir, prireikus, atliekamas išsamesnis patikrinimas.

Įstatymas  papildytas siūlymu nuo 2024 m. birželio 3 d. uždrausti į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija. Draudžiamų importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtintų Vyriausybė.

Siekiant teisinio aiškumo ir efektyvesnio ribojamųjų priemonių įgyvendinimo, priimtomis pataisomis patikslinta galiojančio įstatymo 3 straipsnio 6 dalis, susijusi su draudimu Rusijos ir piliečiams įsigyti nekilnojamą turtą. Nustatyta, kad pataisoms įsigaliojus bus sustabdoma Rusijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė nebus taikoma, kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgis paveldėjimo būdu.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-3461(2) pritarė 109, prieš balsavo du, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas, išskyrus nuostatas dėl žemės ūkio produktų ir pašarų importo, įsigalioja 2024 m. gegužės 3 d.

Reaguodamas į karinę agresiją Ukrainoje ir siekdamas apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, 2023 m. balandžio 20 d. Seimas pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui. Jame apibrėžtas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir kitos nuostatos. 

Buvo numatyta, kad priimtas teisės aktas galios vienus metus – nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d.

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt