Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė: „Priklausomybė nuo rūkymo turi tapti labai svarbia ir aiškiai matoma problema valstybėje“

2024 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Balandžio 24 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija svarstė klausimą dėl rūkymo problemos, aiškinosi, kokia pagalba yra suteikiama žmonėms, norintiems mesti rūkyti, ir kokios priemonės yra taikomos tabako ar nikotino produktų sukeliamos žalos mažinimui Lietuvoje.

Komisijos nariams buvo pristatyta tabako kontrolės iniciatyvų ir paramos rūkantiems geroji praktika Jungtinėje Karalystėje (JK), šalyje, kuri jau seniai garsėja kaip ilgalaikes nacionalines strategijas šiuo klausimu įgyvendinusi šalis.

„Tik nedaugelis žmonių meta rūkyti, didžioji rūkančiųjų dalis rūko labai ilgai arba meta rūkyti vėlai, todėl labai svarbu yra turėti ilgalaikę valstybinę strategiją šiuo klausimu ir mūsų šalyje. Džiugu, kad yra įdiegta telefoninė pagalbos linija, kuri prisideda prie pagalbos metantiems rūkyti. Tačiau turime ieškoti ir kitų ilgalaikių priemonių. Akcizų didinimas ir kainų kėlimas –tai tik trumpalaikį efektą atnešančios priemonės“, – pradėdama posėdį akcentavo Komisijos pirmininkė Morgana Danielė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė supažindino Komisijos narius su Lietuvoje numatyta metimo rūkyti pagalbos paslaugų plėtra.

2023 m. gruodžio 14 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1295 patvirtintas „Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašas“, kuriame numatyta minimali metimo rūkyti pagalba, kai nustatomas rūkymo statusas ir taikoma trumpoji metimo rūkyti intervencija ir išplėstinė metimo rūkyti pagalba, kai yra skiriamas individualus ir / ar grupinis konsultavimas bei medikamentinės priemonės.

Šiuo metu Lietuvoje norint mesti rūkyti, pagalba yra teikiama 23 visuomenės sveikatos biuruose, 5 regioniniuose Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose , taip pat skambinant telefonine metimo rūkyti pagalbos linija (1819), kuri pradėjo veikti 2024 m. vasario 6 d. Šią ir kitą informaciją galima rasti atnaujintame nerukysiu.lt puslapyje. 

Tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos gyventojų, nurodžiusių, kad sėkmingai metė rūkyti, nuo mėginusių mesti rūkyti dalis bus 46 proc. (2021 m. – 38,3 proc.).

RPLC filialuose per metus paslaugos yra suteikiamos daugiau nei 100 asmenų. Pagalba metantiems rūkyti teikiama ambulatoriškai, sudaromos sąlygos paslaugai gauti stacionare besigydantiems asmenims. Metimo rūkyti paslaugos teikiamos nemokamai (išskyrus, kai pageidaujama gauti paslaugas neatskleidžiant tapatybės), nėra reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. 

RPLC filialuose teikiamos individualios konsultacijos kartu su medikamentiniu gydymu. Gydymo kurso trukmė – iki 8 savaičių, iš viso 6 konsultacijos lankantis ne dažniau kaip kartą per savaitę. Čia taikoma ir trumpoji metimo rūkyti intervencija.

RPLC yra atsakinga ir rengia metodinę medžiagą tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek ir visiems, norintiems sužinoti daugiau apie tai, kas yra priklausomybė nuo nikotino, kodėl taip sunku atsisveikinti su rūkymo priklausomybe, kokia šiuo metu yra prieinama pagalba norintiems mesti rūkyti bei susipažinti su keliais praktiniais patarimais planuojant metimo rūkyti procesą. Su leidiniais galima susipažinti čia. RPLC taip pat organizuoja nemokamus mokymus sveikatos priežiūros specialistams. 

Tabako kontrolės iniciatyvos ir pagalba rūkantiems Anglijoje

Lietuva „raudonuoja“ kaip šalis, kurioje tarp moksleivių (5–9 kl.) elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas yra 39,3 proc. Esame antri po Monako. 

Tuo metu Didžiojoje Britanijoje – 11,6 proc. jaunų žmonių (11–17 m.) bent kartą gyvenime bandė rūkyti elektronines cigaretes. Įprastų cigarečių rūkymas yra labai sumažėjęs tarp jaunų žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys

Nors Seime plačiai diskutuojama šia tema, tačiau dar mažai žinoma, kurias priemones yra pasirinkusios kitos šalys, kaip jos veikia, ir kas iš tiesų padeda norint mesti rūkyti. 

 Didelio Komisijos narių dėmesio sulaukė posėdyje dalyvauti pakviesto Londono Karališkojo koledžo Psichiatrijos, psichologijos ir neurologijos mokslų instituto Priklausomybių departamento Nikotino tyrimo grupės mokslininko dr. Erikas Simonavičiaus pranešimas „Tabako kontrolės iniciatyvų ir paramos rūkantiems geroji praktika Anglijoje“.

Pranešėjas pademonstravo, kad rūkymo paplitimas JK yra 12,9 proc. (vyresnių negu 18 m. amžiaus žmonių grupėje, 2023 m.), tuo metu Lietuvoje – 31,1 proc. (vyresnių negu 15 m. amžiaus žmonių grupėje, 2022 m.).

Anglija galėtų būti pavyzdžiu Lietuvai todėl, kad pagal Tabako kontrolės skalę (angl. Tobacco Control Scale 2021), ji jau keletą metų yra pirmoje vietoje, kai Lietuva – 18 (29, 2019 m.). 2006 m., tiek JK, tiek Lietuva pagal rūkymo paplitimą buvo toje pačioje vietoje.

Pranešėjas, be kita ko, išvardijo pagrindines pagalbos rūkantiems kryptis, kurias yra nusistačiusi JK: 

Pagalbos rūkantiems centrai (angl. Stop smoking services). JK yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri nuo 1999 m. teikia nemokamą pagalbą norintiems mesti rūkyti. Centruose teikiama įrodymais grįsta pagalba rūkantiesiems.

Nacionalinis mokymo centras specialistams, kuris padeda rūkantiems.

Labdaros organizacijų veikla.

Nacionalinės sveikatos sistema. Visi bendruomenės specialistai – šeimos gydytojai, slaugytojai, vaistininkai yra apmokyti ir jiems nurodytos aiškios gairės, kaip jie gali padėti rūkantiesiems. Pacientai yra aktyviai klausiami apie rūkymo įpročius ir jiems teikiamą pagalbą. 

2017 m. priimtas Nacionalinis tabako kontrolės planas.

Yra taikomos šios psichologinės ir farmakoterapinės priemonės: trumpo patarimo intervencija, psichosocialinė pagalba (individuali ir grupinė), Bupropionas, Vareniklinas, Pakaitinė nikotino terapija (trumpalaikė ir ilgo veikimo), elektroninės cigaretės ir kt.

Pagalbos rūkantiems aprėptis. Bendruomenė: rūkantys patys kreipiasi nemokamos pagalbos, pirminė sveikatos priežiūra ir šeimos gydytojai (atliekami anglies monoksido matavimai), vaistinės. Antrinė sveikatos priežiūra: įvertinamas kiekvienas hospitalizuotas pacientas, 4–12 savaičių pagalba po hospitalizacijos. Prioritetinės grupės: pagalba rūkančioms nėščiosioms ir jų partneriams (biochemiškai patvirtinus, kad jie metė rūkyti, teikiama piniginė paskata nėščiosioms iki 6 mėn. po gimdymo), plaučių sveikatos įvertinimai (nemokamas plaučių vėžio rizikos įvertinimas rūkantiems asmenims), asmenys su psichikos sveikatos sutrikimais, nuteistieji (nerūkoma nuo 2018 m.), benamiai (apie 50 proc. norėtų mesti rūkyti), sveikatos priežiūros specialistai (specialistų pagalba).

Anglija 2017 m. išsikėlė tikslą „Anglija be rūkymo 2030“ (siekis 2030 m. turėti ne daugiau kaip 5 proc. rūkančiųjų). Atlikus analizę paaiškėjo, kad Anglija šio tikslo nepasieks iki 2037 m., o rūkantys iš žemiausio socioekonominio sluoksnio – iki 2045 m. 

Norint atliepti besikeičiančią situaciją šalyje, imamasi plano, todėl buvo nuspręsta: 

-padidinti finansavimą Nacionalinei sveikatos sistemai, mokymams ir pagalbos rūkantiems centrams; 

-paremti e. cigarečių vartojimą kaip efektyvų būdą mesti rūkyti (angl. „Swap to Stop“) (nemokamas e. cigarečių rinkinys vienam milijonui rūkančiųjų); 

-pakelti rūkalų pardavimo amžių kasmet po vienerius metus; 

-prevencija ir intervencija kiekviename sveikatos apsaugos sistemos žingsnyje.

Priimti naujausi Vyriausybės sprendimai:

„Karta be rūkymo“. Tabako pardavimo amžius keliamas kasmet vieneriais metais. Gimę 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau niekada nebegalės įsigyti tabako gaminių.

E. cigarečių vartojimas. Apriboti reklamą ir matomumą parduotuvėse. Apriboti įpakavimus ir prekinę išvaizdą, uždrausti vienkartines e. cigaretes, įvesti proporcinį mokestį e. skysčiui.

Pagalba rūkantiesiems. Padvigubinamas finansavimas pagalbos rūkantiesiems centrams, skiriamas finansavimas nacionalinei švietimo programai, svarstoma dėl privalomų informacinių lapelių cigarečių pakeliuose, „Swap to Stop“ iniciatyva.

„Priklausomybė nuo rūkymo turi tapti labai svarbia ir aiškiai matoma problema valstybėje. Šiandien išgirdome labai daug gerų iniciatyvų, kurias yra įsidiegusi Jungtinė Karalystė. Apie kai kurių priemonių pritaikymą galima svarstyti ir Lietuvoje. Labai svarbiu siekiu išlieka pagalbos mesti rūkyti valstybinės strategijos atsiradimas ir Lietuvoje“, – baigdama posėdį sakė M. Danielė.

Komisijos pirmininkė Morgana Danielė, mob. 8 698 42 104

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė, 

tel. (8 5) 209 6815, el. p. [email protected]