Seimas pritarė siūlymams, leisiantiems užtikrinti didesnį medikų saugumą

2024 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai  (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais, suteikiant papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, tam tikrais atvejais medikams leista atsisakyti teikti paslaugas.

„Nors kasmet vidutiniškai įregistruojama tiktai apie pusšimtis smurto atvejų prieš medikus, bendraujant su medikų bendruomene tampa akivaizdu, kad smurto atvejų yra kur kas daugiau. Ypač dažni smurto atvejai yra prieš greitosios medicinos pagalbos gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus. Labai dažnai tai yra psichologinis smurtas, deja, neretai ir fizinis. Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra akivaizdus disbalansas tarp sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų“, – projektų svarstymo metu sakė pataisų iniciatorė Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

Teisės aktuose įtvirtinta, kad gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kartu dalyvaujančio kito darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat jeigu pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam arba kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai tokį elgesį lemia sveikatos būklė arba kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito dalyvaujančio darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.

Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.

Priimtais pakeitimais taip pat nustatyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais gali būti atliekamas vaizdo ar garso stebėjimas ir įrašymas. 

Naujas reglamentavimas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-26912) pritarė 87, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8 Seimo nariai. 

Kartu priimti Medicinos praktikos įstatymo, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo ir Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo pakeitimai (projektai atitinkamai Nr. XIVP-2692(2), Nr. XIVP-2693(2), Nr. XIVP-2694(2) ir Nr. XIVP-2695(2).

Projektų aiškinamajame rašte pažymima, kad, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens sveikatos priežiūros specialistas turi teisę atsisakyti teikti arba nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų šio sveikatos priežiūros specialisto gyvybei (išskyrus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, kurio 11 ir 12 straipsniai įtvirtina galimybę atsisakyti teikti paslaugas pacientui, jei darbo sąlygos kelia grėsmę tiek sveikatos priežiūros specialisto gyvybei, tiek sveikatai), o galimybė specialistui atsisakyti teikti arba nutraukti paslaugų teikimą, jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, nėra įtvirtinta.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]