Ateities komitetas priėmė sprendimą dėl viešojo valdymo politikos raidos

2024 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas gegužės 24 d. vykusiame posėdyje tęsė viešojo valdymo politikos parlamentinę kontrolę ir įvertino 2024 m. balandžio 24 d. valstybinio audito „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema“ rezultatus bei 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito „Teisėkūros procesas“ rekomendacijų įgyvendinimo eigą. Komitetas priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos viešojo valdymo raidos“, kuriuo kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, siūlydamas konkrečias viešojo valdymo politikos tobulinimo priemones. 

Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata akcentavo, kad teisėkūra yra viena problemiškų Lietuvos viešojo valdymo sričių, kurioje, nepaisant vykdomų reformų, daug skubotumo ir nepakankamos kokybės. Svarbu įvertinti, ar valstybinių auditų teisėkūros srityje rekomendacijų pakanka, kad įveiktume Lietuvos teisėkūros proceso trūkumus. Pasak komiteto pirmininko, pokyčiai šioje srityje priklauso visų pirma nuo politikų, kadangi teisėkūra yra pagrindinė tautos atstovybės – Seimo – atsakomybė.

Mūsų teisinis reguliavimas yra perdėm detalus, todėl gali tik ribotai reaguoti į besikeičiantį pasaulį, – pastebėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. Ši Vyriausybė dirbo daugybinės krizės sąlygomis, kurios akivaizdžiai parodė, kad reikalingų sprendimų negalime priimti vienerių ar dvejų metų senumo duomenų pagrindu. Todėl buvo daug dėmesio skirta tobulinti duomenų valdysenai ir duomenų panaudojimui rengiant naujus teisės aktus. Vyriausybė, atliepdama 2018 m. teisėkūros valstybinio audito išvadas, sukūrė teisės aktų poveikio vertinimo sistemą, tačiau patirtis parodė, kad ši sistema nėra veiksminga smulkmeniškoje teisėkūroje. Kanclerės nuomone, tikslingiau vertinti  ir tvarkyti ištisų valstybės veiklos sričių teisinį reguliavimą. Trečioji perspektyvi valdysenos pokyčių sritis – naują reguliavimą įteisinti tik jį praktiškai išbandžius.

Siekiant, kad teisėkūra veiktų efektyviai, turi mažėti jos apimtys, konstatavo Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis. Pernelyg detalus įstatyminis reglamentavimas lemia mūsų teisėkūros nestabilumą, stinga išteklių jį tinkamai įvertinti ir stebėti jo efektyvumą. Patarėjas pritarė, kad ištisų viešosios politikos sričių reglamentavimo peržiūros būtų racionalus sprendimas, taip pat reikalinga diskusija apie reglamentavimo apimtis.

Komitetas paragino Seimą surengti parlamentinę diskusiją ir susitarti dėl parlamentinės teisėkūros tobulinimo krypčių ir būdų, tokių kaip Seime kylančių teisėkūros iniciatyvų procesai, teisėkūros poveikio vertinimas, parlamentinės kontrolės ir parlamentinių diskusijų dėl strateginių valstybės pažangos klausimų stiprinimas. 

Komitetas kreipėsi į Vyriausybę, siūlydamas: stiprinti Vyriausybės darbo horizontalų koordinavimą, įvertinti ministro be portfelio instituto atkūrimo tikslingumą; ministerijose atkurti aukšto lygio karjeros tarnautojų grandį, taip užtikrinant vykdomos politikos tęstinumą ir kompetencijų ministerijose balansą; aiškiau atskirti politikos formavimo, politikos įgyvendinimo bei viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų sritis ir šių sričių funkcijas atliekančių viešojo valdymo subjektų atsakomybę; neatidėliotinai diegti numatomosios valdysenos principus, sudaryti galimybes viešojo valdymo subjektams įgyti strateginių įžvalgų, prognostikos ir scenaristikos kompetencijas; stiprinti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą, apimančią numatomo teisinio reguliavimo vertinimus, jau veikiančio teisinio reguliavimo tinkamumo patikras, teisės aktų sisteminimą bei kodifikavimą; sudaryti galimybes viešojo valdymo subjektams tobulinti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo kompetencijas; didesnį dėmesį skirti pertvarkos viešinimui, viešojo sektoriaus darbuotojų ir pilietinės visuomenės įtraukimui, visoms suinteresuotoms šalims išaiškinant pertvarkos svarbą bei tikslus ir susitariant dėl jos įgyvendinimo būdų; inicijuoti 2022–2030 m. viešojo valdymo plėtros programos atnaujinimą.

Posėdyje taip pat pasisakė Valstybės kontrolės Veiklos audito 1-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė, audito grupės vadovė Kristina Vaivadienė ir Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausiasis patarėjas Darius Trinkūnas.

Parengė 

Ieva Lavišienė

Tel. (8 5)  209 6363, el. p. [email protected] 

Giedrius Viliūnas

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. [email protected]