Pasikeitus ES ekonomikos valdysenos sistemai, Lietuvai svarbu laiku parengti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą

2024 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Spalio 23 d. Seimo Europos reikalų komitetas (toliau – Komitetas) svarstė 2024–2025 m. Tarybos rekomendacijos Lietuvai įgyvendinimo priemonių rinkinį (toliau – Rinkinys). Rinkinys skirtas praktiniam Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui, kuomet Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, įtraukia Tarybos rekomendacijas į savo reformų planus ir ateinančių metų nacionalinį biudžetą.

Komitetas nusprendė rekomenduoti Vyriausybei užtikrinti veiksmingą savalaikį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant „REPowerEU“ priemonių stebėseną ir įgyvendinimą, laikantis rodiklių pasiekiamumo terminų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kad visos reformos ir investicijos būtų užbaigtos kaip planuojama iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio; taip pat prašyti Vyriausybės parengtą vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą pristatyti Seimo Europos reikalų komitetui prieš pateikiant jį Europos Komisijai.

Savo sprendime Komitetas rekomenduoja Vyriausybei užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų apdairiai mažinama ir išlaidų augimas neviršytų ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų.

Komiteto posėdyje kalbėjęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo naujoji ES ekonomikos valdymo sistema, kurios tikslai – valstybės skolos tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo užtikrinimas, vykdant laipsnišką fiskalinį konsolidavimą ir reformas bei investicijas. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir daugiau dėmesio skirti vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam plano vykdymo užtikrinimui.

Rekomendacijos Lietuvai 2024 ir 2025 metais imtis šių veiksmų: 

1. Laiku pateikti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Laikantis reformuoto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, grynųjų išlaidų augimą 2025 m. apriboti iki tokio tempo, kuris padėtų vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti mažesnį už Sutartyje nustatytą 3 proc. BVP pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus skolą – apdairaus lygio. Teikti pakankamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą.

2. Spręsti kylančias vėlavimo problemas, kad būtų galima nuolat, sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, užtikrinant, kad reformos ir investicijos būtų užbaigtos iki 2026 m. rugpjūčio mėnesio. Sparčiau įgyvendinti sanglaudos politikos programas. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, toliau daugiausia dėmesio skirti sutartiems prioritetams, kartu apsvarstant Europos strateginių technologijų platformos iniciatyvos teikiamas galimybes didinti konkurencingumą.

3. Gerinti sveikatos rezultatus ir sveikatos sistemos atsparumą, stiprinant pirminę ir plečiant profilaktinę sveikatos priežiūrą. Didinti senatvės pensijų adekvatumą, kartu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą. Mažinti regioninius skirtumu,s skatinant savivaldybių bendradarbiavimą, kad būtų pagerintos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, įskaitant viešąjį transportą.

4.Spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą, gerinant aukštojo išsilavinimo atitiktį darbo rinkos poreikiams. Sudaryti palankesnes sąlygas privačiosioms investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Didinti išteklių našumą, kad būtų daroma pažanga kuriant žiedinę ekonomiką.

Daugiau informacijos: 

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. (0 5) 209 6763