Seimo Pirmininko kalba susitikime su reziduojančiais ES, NATO, EBPO, Ukrainos ir Švento Sosto ambasadoriais

2024 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Jūsų ekscelencijos ambasadoriai, gerbiami diplomatiniai atstovai, leiskite Jus pasveikinti Lietuvos Respublikos Seime bei Jums pateikti mano, kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, matymą bei vertinimus svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais. 

Lietuvos nacionalinio ir regioninio saugumo užtikrinimą bei Lietuvos žmonių gerovės didinimą grindžiame šiais principais: 

Pirma, nacionaliniai sprendimai dėl gynybos stiprinimo, tvirtas transatlantinis ryšys, sąjungininkų pajėgų dislokavimas Lietuvoje, NATO bei ES atsako į grėsmes (t.t. hibridines ir kinetines) stiprinimas;

Antra, visokeriopa pagalba Ukrainai iki Ukrainos pergalės užtikrinant karinę paramą. Taika galima tik pagal Ukrainos sąlygas, kurios tikslas – atspari bei tvirta Ukrainos valstybė besiintegruojanti į transatlantines struktūras;

Trečia, agresorių, visų pirma Rusijos, silpninimas taikant stiprią sankcijų politiką, tarptautinę izoliaciją ir tarptautinės atsakomybės (t.t. reparacijų) už padarytus nusikaltimus užtikrinimą, Rusijos aktyvų naudojimą Ukrainos atstatymui;

Ketvirta, NATO ir ES stiprinimas bei glaudūs ryšiai su Baltijos ir Šiaurės šalimis, Lenkija, Vokietija, JAV ir Vakarų partneriais;

Penkta, Lietuvos ekonomikos stiprinimas prioritetą teikiant partnerystėms su demokratijomis plečiant verslo ryšius ir pritraukiant užsienio investicijas.

ES klausimai

Todėl tikimės greito ir sklandaus Europos Komisijos patvirtinimo Europos Parlamente, kad Komisija galėtų kuo greičiau pradėti darbą. 

Džiaugiamės Lietuvos atstovui Andriui Kubiliui paskirtu „gynybos ir kosmoso“ portfeliu. Esant įtemptai geopolitinei situacijai, mums ypač svarbu stiprinti karinį mobilumą, mažinti ES pažeidžiamumą ir didinti atsparumą kibernetinių bei hibridinių atakų kontekste. 

Atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir ekonominius bei demografinius iššūkius, ES turi stiprinti savo ilgalaikį konkurencingumą ir ekonominę gerovę, užtikrinant ES ekonominį suverenumą, atsparumą ir pasaulinę įtaką. Turime gerų pavyzdžių kuomet ES veikė efektyviai – COVID-19, parama Ukrainai. 

Turiu pabrėžti, kad visuomenės nebetoleruoja perdėtų biurokratinių ir administracinių suvaržymų bei perdėtų ribojimų. Tai rodo ir rinkimų rezultatai. Visuomenei labai sunku priimti sudėtingą ES sprendimų priėmimo mechanizmą. Biurokratijos ir perteklinių reikalavimų mažinimas bus būsimos Europos Komisijos iššūkis siekiant, kad ES taptų tvirta ekonomine ir politine galia.

Leiskite palinkėti sėkmės Lenkijai nuo sausio 1 d. perimant pirmininkavimą ES Tarybai. Ukraina ir Moldova – Rusijos agresijos akivaizdoje demonstruoja išskirtinį įsipareigojimą ir svarius rezultatus įgyvendindamos eurointegracines reformas. Turime pradėti derybas dėl jų narystės ES. 

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Pirmininkavimo prioritetus numatys konkretus laikotarpis, tačiau jau aišku, kad parama Ukrainai bus būtina (pavyzdžiui, atstatymui), vyks derybos dėl daugiametės finansinės programos. Turime labiau prisiimti politinę atsakomybę prieš trikdant sprendimus, kurių pasėkoje trupa ES vienybė ir ES tampa paralyžiuota. Tai yra bendros mūsų bei ES reputacijos klausimas.

NATO ir saugumo politika

Lietuva remia konkretų, tvirtą ir bendrą atsaką ES ir NATO lygiu į Rusijos hibridinę kampaniją Europoje. Turime aktyviai taikyti ES sankcijų režimą Rusijai. 

Kviečiu stiprinti oro gynybos pajėgumus siekiant nebeleisti be pasekmių Rusijai pažeidinėti NATO oro erdvę. Šioje vietoje norėčiau padėkoti partneriams už aktyvų dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Lietuvoje.

ES gynybai stiprinti labiausiai reikia lėšų, kurių Europa neskiria pakankamai. Nėra kito būdo kaip finansavimo didinimas, siekiant pašalinti kritines pajėgumų spragas, sustiprinti gynybos pramonę ir išlaikyti karinės paramos Ukrainai lygį. Naujai sudaryta valdančioji koalicija išliks principinga didinant lėšas krašto gynybai – 2025 m. sieksime padidinti finansavimą gynybai minimaliai iki 3,5 % BVP. Kuomet buvau premjeras, finansavimą gynybai padidinome iki 2 % BVP.

Praeitos savaitės incidentai Baltijos jūroje pažeidžiant jūrinius kabelius dar kartą parodo, kad privalome skirti pajėgumus apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir reaguoti į hibridinius veiksmus. Matome Rusijos ir kitas destruktyvias iniciatyvas – GPS trikdžiai.

Ukraina

Šiandien, Ukrainoje, sprendžiamas viso mūsų regiono, taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos likimas. Rusija privalo būti sustabdyta Ukrainoje. 

Toliau tvirtai ir besąlygiškai remsime Ukrainą. Teiksime karinę, politinę, ekonominę, humanitarinę ir kitą paramą Ukrainai siekiant pergalės prieš agresorę Rusiją. 

Bandymai daryti spaudimą Ukrainai, kad ji derėtųsi nepalankiomis sąlygomis, pažeidžiant jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, neturi nieko bendra su teisinga ir tvaria taika. Ukrainos Taikos formulė ir Pergalės planas yra vienintelis kelias į priekį.

Bendra Lietuvos parama Ukrainai jau pasiekė 1,9 proc. šalies BVP. Vykdysime prisiimtą įsipareigojimą kasmet Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP. 

Ukrainos narystė euroatlantinėse struktūrose yra vienintelė ilgalaikė saugumo garantija – be jos ir mūsų pačių saugumas nėra visavertis. 

Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, prisidėjusių prie Ukrainos atstatymo. Dar 2018 m. lankydamasis Avdijivkoje ir matydamas vietos žmonių valią, grįžau su iniciatyva skirti 1 mln. EUR Avdijivkos mokyklos rekonstrukcijai. Naujai atidaryta mokykla tebeveikė tik pusę metų. 

Rusija 

Būdami tiesioginiai Rusijos (ir Baltarusijos) kaimynai, pirmieji susiduriame su Kremliaus vykdomu hibridiniu karu. Mūsų saugumo ir stabilumo užtikrinimui svarbus tiek regioninis bendradarbiavimas, tiek vieningas euroatlantinės bendruomenės atsakas. Rusijos sulaikymas – mūsų esminė užduotis. 

Santykiai su Rytų partnerystės valstybėmis 

Lietuvos politika Baltarusijos, kuri padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, atžvilgiu nesikeičia. Prisimename 2020 m. „rinkimus“ Baltarusijoje ir jėgos panaudojimą prieš pilietinę visuomenę. Tai paneigė iliuzijas dėl galimybės Baltarusiją artinti prie Vakarų. Tęsime paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms ir pilietinei visuomenei. 

Mūsų neturėtų apgauti režimo ribotas atrinktų politinių kalinių paleidimų skaičius ar kitos „iniciatyvos“, kuriomis siekiama sušvelninti sankcijų režimą ar izoliaciją. Neturime Lukašenkai leisti išnaudoti 2025 m. vasario 26 d. „rinkimų“ tarptautiniam pripažinimui pasiekti.

Puikiai suprantame, kad Sakartvelo, Moldovos raida lems šių šalių buvimą Rusijos arba Vakarų įtakos sferoje.

JAV

Santykiuose su JAV, leiskite pabrėžti, kad tvirtas transatlantinis ryšys yra mūsų bendro saugumo pagrindas.

Akcentuojame JAV lyderystės svarbą ginant tarptautinę taisyklėmis paremtą tvarką, demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių vertybes.

Vokietija

Dėkingi Vokietijai, JAV ir kitiems partneriams už itin svarų jos indėlį į NATO, Lietuvos ir viso regiono saugumo užtikrinimą bei stiprinimą.

Mūsų tvirtą partnerystę įtvirtina istorinis Vokietijos sprendimas iki 2027 m. nuolat dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje. Skirsime visus resursus užtikrinti geriausias sąlygas Vokietijos brigados dislokavimui, taip pat kariams ir jų šeimoms.

Lenkija

Sieksime toliau užtikrinti maksimalų įsitraukimą su Lenkija visais lygiais išlaikant ligšiolinius formatus visais – parlamentų, vyriausybių ir visuomenių – lygiais.

Stiprėjant grėsmėms iš Rytų, privalome didinti karinį suderinamumą ir bendrą veikimą su Lenkija, šiame kontekste ypatingai svarbus transporto infrastruktūros projektų Via Baltica ir Rail Baltica užbaigimas kariniam mobilumui užtikrinti.

Šiaurės ir Baltijos šalys

Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas (NB8) – atviro ir į rezultatus orientuoto bendraminčių neinstitucionalizuoto regioninio bendradarbiavimo pavyzdys. NB8 yra aktualus ir girdimas balsas.

NB8 ir Baltijos valstybes vienija bendros vertybės, bendri interesai ir atsakomybė – lyderystė remiant Ukrainą, Baltijos jūros regiono saugumas, ES/NATO išorės sienos apsauga, priešakinės kovos prieš Rusijos hibridines atakas gretos.

Tarptautinės organizacijos

Esame sunerimę dėl Tarptautinių organizacijų, kurios buvo sukurtos siekiant palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, reputacinės krizės. Pasitikėjimas tarptautinėmis organizacijomis mūsų visuomenėse yra labai žemas. 

Kaip paaiškinti rinkėjams, kad į tarptautinius susitikimus bendro stalo kviečiamas agresoriaus užsienio reikalų ministras Lavrov?

Santykiai su Kinija

Diskusijose dėl galimo diplomatinio atstovavimo, Lietuva supranta Kinijos grėsmes. Būdamas Ministru Pirmininku priėmiau sprendimą susilaikyti nuo Kinijos investicijų į kritinės infrastruktūros objektus. Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai turi būti paremti tarptautinės teisės, pariteto, taip pat abipusio sutarimo sprendžiant iškilusius klausimus principais.

Gerbiami ambasadoriai, diplomatinių misijų atstovai,

Šios išsakytos principinės nuostatos dar nėra oficiali naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalis.

Leiskite Jus užtikrinti, kad naujai suformuota, demokratiniu būdu išrinkta valdančioji koalicija bus patikimas ir kredibilus partneris. 

Lietuvoje nėra vietos antisemitizmui, ksenofobijai, tautinei, religinei nesantaikai ar neapykantos kurstymui. Tai teigiu kaip Seimo Pirmininkas, Lietuvos pilietis ir dviejų vaikų tėvas. Noriu pabrėžti, kad Lietuva yra saugi valstybė.

Dėl valdančiosios koalicijos vienos partijų vadovų vyksta teisinis procesas, kuris remiasi teisės viršenybės principais. 

Papildomai, koalicijos sutartyje, kurios tekstą anglų kalba Jūs turite, yra įtraukta nuostata, kad jeigu „koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė Prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta“.

Leiskite dar kartą padėkoti Jums už Jūsų indėlį Lietuvos ir Jūsų atstovaujamų valstybių santykių stiprinimą.