Seimo delegacija Briuselyje kvietė ieškoti būdų, kaip didinti ES visuomenių atsparumą vykdomoms propagandos ir dezinformacijos kampanijoms

2024 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis Briuselyje  dalyvavo metiniame Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto rengiamame tarpparlamentiniame posėdyje. 

Europos Parlamente vykęs tarpparlamentinis komiteto posėdis buvo skirtas penktosios Europos Komisijos ataskaitos dėl teisinės valstybės padėties ES vertinimui. Šiais metais ypatingas dėmesys atkreiptas į kontrolės ir pusiausvyros, kaip teisinės valstybės ramsčių, ir pilietinės visuomenės vaidmens šioje srityje stiprinimą. Posėdžio dalyviai keitėsi nuomonėmis dėl teisinės valstybės padėties ES 2023 m. ir diskutavo, kaip sustiprinti ES vertybes demokratiniame teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srities mechanizme.

 Posėdyje pasisakęs TTK pirmininkas J. Sabatauskas pabrėžė, kad teisinė valstybė – tai bet kokios šiuolaikinės konstitucinės demokratijos pagrindas, vienas iš esminių principų, kylančių iš visų ES valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų ir pamatinių vertybių, kuriomis grindžiama ES.Todėl, pasak jo, Lietuva pritaria iniciatyvoms, skirtoms stiprinti teisinės valstybės principų įgyvendinimą. 

J. Sabatauskas pažymėjo, kad teisinė valstybė ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra labai svarbi apsaugos nuo autoritarinių režimų plitimo ir tarptautinės teisės pažeidimų priemonė. „Demokratinės visuomenės ir institucijų atsparumas šiandien Europoje yra nuolat išbandomos, o Rusijos vykdoma agresija ir karas Ukrainoje yra tragiškas įrodymas, kad šios vertybės niekada negali būti laikomos savaime suprantamomis“, – sakė parlamentaras.

TTK pirmininko teigimu svarbu suprasti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą yra agresija ir prieš Europos demokratines vertybes, nes jos kelia grėsmę autokratiniam Rusijos režimui. Jis taip pat pažymėjo, kad ES lyderystė turi būti paremta pačios pavyzdžiu, todėl siekdami įgyvendinti teisinės valstybės vertybes už mūsų Sąjungos ribų, patys turėtume laikytis tų pačių standartų ir principų. 

J. Sabatauskas taip pat atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į pastaruoju metu itin išaugusias propagandos kampanijas, dezinformaciją ir priešiškų jėgų vykdomas kibernetines atakas prieš ES ir valstybes nares ir kvietė ne tik dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti žiniasklaidos saugumą ir nepriklausomumą, kurti tinkamas sąlygas pilietinei visuomenei įgyvendinti savo teises ir laisves, bet ir ieškoti būdų, kaip teisinės valstybės principo užtikrinimo mechanizme didinti ES visuomenių atsparumą.

Posėdžio metu pranešimus pristatinėjo ir į parlamentarų klausimus atsakinėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už demokratiją, teisingumą ir teisės viršenybę, Michaelas Mcgrathas, Venecijos komisijos prezidentė Claire Bazy Malaurie, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atstovas Gabrielis Toggenburgas, teisės ekspertai, akademinės visuomenės ir teismų bei advokatūros atstovai iš įvairių ES valstybių narių.

Kasmetinė EK teisinės valstybės ataskaita – nuo 2020 m. kiekvienais metais rengiama ataskaita, kurioje Europos Komisija įvertina teisinės valstybės principo padėtį visoje ES bei kiekvienoje ES valstybėje narėje. Nuo 2024 m. į ataskaitą įtrauktos ir ES narystės siekiančios valstybės kandidatės. EK teisinės valstybės principo padėtį vertina keturiose srityse: teisingumo sistemose, kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, taip pat  kitais instituciniais klausimais, susijusiais su stabdžių ir atsvarų sistema.

Parengė

Rita Varanauskienė 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Tel. (0 5) 209 6748