Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Negalime toleruoti, kad dvejus metus dalis paslaugų teikėjų nežino teisės akto ir nevykdo savo pareigos savižudybės grėsmės atveju“

2025 m. sausio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Sausio 15 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą „Savižudybių tendencijos, rizikos veiksniai ir prevencija.“

Per 10 metų savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik du kartus (2013 m. nusižudė 1085 asmenys, 2023 m. – 562 asmenys). Nepaisant to, Lietuvoje savižudybių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Europos Sąjungoje yra vienas didžiausių (2021 m. – 19,51) ir beveik 2 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (10,24).

Posėdžio metu aptartos savižudybių Lietuvoje tendencijos, diskutuota dėl savižudybių statistikos tikslumo. Daug dėmesio skirta pagal Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų planą įgyvendinamų veiksmų rezultatams.

Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko teigimu, 2023–2024 m. Lietuvoje įgyvendinta daug pokyčių savižudybių prevencijos srityje. Svarbiausi iš jų:  2024 m. patvirtintas Savižudybių prevencijos koordinavimo savivaldybėse tvarkos aprašas, 20 savivaldybių praėjusiais metais įsisteigė savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybes. Akcentuota, kad buvo užtikrintas mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugų tęstinumas ir nuo 2024 m. pradėtos teikti konsultacijos dėl savižudybės grėsmės. Jos teikiamos Psichologinių krizių pagalbos centro nemokamu telefono numeriu 1815. Labai svarbus rezultatas emocinio raštingumo stiprinimo srityje – savižudybių prevencijos tema integruota į Gyvenimo įgūdžių programą.

„Sveikintinos Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto ir kitų institucijų bei ekspertų pastangos ir siekiai įvairiais veiksmais atpažinti savižudybės grėsmę ir suteikti pagalbą. Labai svarbu užtikrinti, kad visose grandyse veiksmai būtų koordinuoti, siekiant mažinti savižudybės rizikos veiksnių neigiamą poveikį“, – teigė Komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.

Diskutuojant apie kylančius iššūkius savižudybių prevencijos srityje, paminėti svarbiausi:

  • savižudybių prevencijos algoritmo sklandus veikimas, užtikrinimas, kad visos grandys visiškai  įgyvendintų savo pareigas ir funkcijas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas;
  • nuosekli ir priimtina pagalbos sistema savižudybės grėsmę patiriančių asmenų artimiesiems (individuali, grupinė pagalba, kontakto užmezgimas, stigmos mažinimas);
  • savižudybių ir savižalos statistikos tikslumas;
  • nuolatinis ir pakankamo masto savižudybių prevencijos „vartininkų“ mokymų užtikrinimas visuomenei ir įvairiuose sektoriuose ir sklandi nukreipimo pagalbai sistema;
  • išliekanti savižudybės ir savižudybės grėsmės stigma;
  • savižudybių prevencijos koordinatorių savivaldybėse įgalinimas, savivaldos vaidmens stiprinimas;
  • savižudybių prevencijos priemonių orientavimas į specifines, aukščiausios rizikos tikslines ir demografines grupes.

Savižudybių prevencijos politikos tarybos nariai akcentavo įvairias problemas, su kuriomis susiduria teikdami pagalbą, atlikdami tyrimus ir konsultuodami savižudybių prevencijos ir kitose srityse dirbančius asmenis. Viena iš svarbiausių problemų – teisės aktų nežinojimas, neišmanymas. Savižudybių ekspertės Valijos Šap teigimu, praėjus 2 metams nuo Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo įsigaliojimo, ne visi paslaugų teikėjai žino apie šį teisės aktą. Buvo paminėti švietimo įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai, kurie, nežinodami šio teisės akto, nevykdo savo pareigos. Todėl tam tikra dalis savižudybės riziką patiriančių asmenų nėra siunčiami pas specialistus. 

„Tokie atvejai rodo, kad ne visos institucijos suvokia savo atsakomybę ir svarbą savižudybių prevencijos sistemoje. Todėl Komisija sieks parlamentinės kontrolės priemonėmis stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendinami teisės aktai. Privalome bendromis pastangomis siekti, kad asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, laiku gautų reikiamą pagalbą“, – apibendrino Komisijos pirmininkė J. Rojaka.

Komisijos nariai dėkojo Savižudybių prevencijos politikos tarybos nariams už jų indėlį, kuriant bei tobulinant savižudybių prevencijos sistemą, ir bendradarbiavimą.

Komisija tikisi, kad rengiamame Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane bus iškelti ambicingi savižudybių prevencijos tikslai, suplanuotos tikslinės, į opiausių problemų sprendimą orientuotos priemonės, visose amžiaus grupėse užtikrinamas pagalbos prieinamumas savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims ir nusižudžiusiųjų artimiesiems.

 

Posėdžio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

 

 

Komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka, tel. (0 5) 209 6652

 

Parengė

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855

   Naujausi pakeitimai - 2025-01-17 15:13
   Eglė Saulė Trembo