Seimo Švietimo ir mokslo komitetas aptarė binarinės mokymo sistemos iššūkius ir galimybes

2025 m. vasario 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova)

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas surengė susitikimą su kolegijų atstovais, siekdamas išsamiai aptarti binarinę aukštojo mokslo sistemą. Posėdžio metu kalbėta kolegijų ir universitetų finansavimo netolygumus, migracijos ir imigracijos iššūkius, specialistų rengimą darbo rinkai, aptartos aukštojo mokslo tarptautiškumo stiprinimo priemonės.

Komiteto nariai ir kolegijų vadovai atkreipė dėmesį į specialistų rengimo aktualijas, pabrėždami būtinybę geriau derinti aukštąjį mokslą su darbo rinkos poreikiais. Kolegijos pabrėžė, kad praktiniam mokymui orientuotos studijos turi atliepti tiek nacionalinės, tiek regioninės ekonomikos poreikius.

Vienas iš esminių diskusijos klausimų buvo kolegijų ir universitetų finansavimo netolygumai. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad būtina ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų tolygų aukštųjų mokyklų finansavimą ir skatintų visų sektoriaus dalyvių augimą bei kokybės gerinimą.

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova)

Susitikime taip pat buvo aptarti migracijos ir imigracijos iššūkiai, susiję su studentų pritraukimu bei jų integracija į Lietuvos darbo rinką. Kolegijų vadovai pasisakė, kad Lietuva galėtų tapti patrauklesne šalimi tarptautiniams studentams, tik reikia nacionaliniu mastu sutvarkyti migracijos sektorių. Šiai dienai esama situacija tam yra itin nepalanki.

Svarbus dėmesys skirtas galimybei kolegijose įvesti profesinę magistrantūrą ir doktorantūrą, siekiant suteikti aukštesnio lygio kvalifikaciją praktiniams specialistams. Tokia iniciatyva galėtų tapti reikšmingu žingsniu stiprinant kolegijų pozicijas aukštojo mokslo sistemoje. Juolab, kad kitose užsienio valstybėse tai jau yra normali praktika. 

Aukštojo mokslo tarptautiškumo strategijos kontekste buvo diskutuojama apie būtinybę stiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su užsienio partneriais, plėsti akademinių mainų galimybes ir pritaikyti inovatyvius tarptautinius mokymo metodus.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė pabrėžė, kad šios diskusijos rezultatai taps svarbia dalimi formuojant aukštojo mokslo politiką ateityje, siekiant suderinti nacionalinius švietimo tikslus su globaliais iššūkiais ir darbo rinkos poreikiais.

Kontaktai žiniasklaidai:

Indrė Martusevičienė

Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja

El. p. [email protected]