Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektas ir prioritetai sveikatos apsaugos srityje

2025 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Sveikatos reikalų komitetas išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano projektą ir prioritetus sveikatos apsaugos srityje. Ministerijos atstovai komiteto nariams pristatė šešis prioritetus:

1. Sveikatos priežiūros sistemos žmogiškųjų išteklių pritraukimas, finansavimo ir darbo sąlygų gerinimas;

2. Viešojo sveikatos sektoriaus tolygaus paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas;

3. Visuomenės sveikatos priežiūros ir saugos gerinimas vykdant sveikatos stiprinimą ir rizikos veiksnių prevenciją bendruomenėse;

4. Inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra;

5. Žmogaus teisių principais grįstos psichikos sveikatos bei psichologinės gerovės stiprinimas;

6. Sveikatos priežiūros sistemos pasirengimas civilinėms ir kitoms grėsmėms.

Kalbant apie artimiausius uždavinius, įgyvendinant pirmąjį prioritetą, iki 2026 metų pabaigos, konsultuojantis su socialiniais partneriais, planuojama peržiūrėti medikų darbo užmokesčio, darbo krūvio ir priedų politiką (įskaitant tobulėjimo, papildomų kompetencijų įgavimo skatinimą), darbo sąlygas, socialines garantijas, psichologinės gerovės užtikrinimo veiksmus, parengti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius bei pasiekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didėjimo.

Jau šių metų trečiajame ketvirtyje numatoma parengti ir priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, užtikrinančius sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, teikimą be papildomų paciento mokėjimų, ir atnaujinti įkainių skaičiavimo metodiką (antrasis prioritetas).

Vis daugiau dėmesio pasaulyje ir mūsų šalyje sulaukia inovatyvių personalizuotos medicinos, duomenų technologijų, klinikinių tyrimų diegimas ir plėtra. Pristatydamas šio prioriteto planuojamus veiksmus sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas pažymėjo, kad jau dabar sveikatos priežiūroje yra taikomi įvairūs dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, tačiau tai dar nėra reglamentuota. Ministerija iki 2026 m. IV ketvirčio numato identifikuoti ir panaikinti teisės aktų apribojimus, trukdančius plačiau taikyti DI sprendimus sveikatos priežiūros srityje, atsižvelgiant į pažangią Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių teisinio reglamentavimo praktiką.

„Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūros įstaigose yra jautriausias ir etiškai skaudžiausias klausimas, nes nežinome, kas bus atsakingas, jei bus padaryta klaida – tiekėjas, DI įrankio gamintojas ar gydytojas, sveikatos priežiūros sistema. Taip pat norime paskatinti sveikatos priežiūros įstaigas plačiau naudoti DI įrankius, pasidalinti gerąja praktika su kitomis įstaigomis“, – sakė D. Naumovas.

Viceministro teigimu, būtina sutvarkyti ir elektroninių pacientų ligos istorijų duomenis: „Kiekviena įstaiga turi skirtingą standartizacijos ir struktūrizacijos schemą. Žinome, kad skirtingose ligoninėse tie patys duomenys yra skirtingai koduojami, struktūrizuojami. Jei norime analizuoti duomenis, turime bent jau įdiegti vieną standartą. Prioritetas – didžiausią mirštamumą turinčių ligų (širdies ir kraujagyslių, vėžio) duomenų sutvarkymas, standartizavimas.“

Pasak D. Naumovo, bus siekiama mažinti biomedicininių tyrimų perdėtą reguliavimą, vystyti personalizuotą mediciną, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos paskirtinę programą, įsteigiant jungtinius specialybinius klinikinių tyrimų kompetencijos tinklus, siekiant LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų įsitraukimo į tarptautinių klinikinių tyrimų asociacijų veiklą: „Bus paskirtinė programa mokslininkams, kurioje numatomas didelis finansavimas moksliniams tyrimams, susijusiems su personalizuota medicina“. Viceministro teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo plėtoti biobankų veiklą ir pažangios terapijos paslaugas, įgyvendinant infrastruktūros palaikymo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo projektus: „Lietuva Centrinėje ir Rytų Europoje pirmauja ląstelių terapijos srityje, tą pažangą reikėtų plėsti. Siekiame, kad sėkmingiausi projektai turėtų tęstinumą.“

„Mes turime didžiulę bėdą, kad inovatyvūs vaistai į Lietuvą neateina, o jeigu ateina, tai jiems nebūna pritariama ir jie nebūna kompensuojami. Turimas sveikatos technologijų vertinimo mechanizmas, socialinių partnerių nuomone, tinkamai neveikia, todėl su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba sieksime jį peržiūrėti, kad nebūtų tiek daug biurokratijos, nes personalizuotos medicinos, inovatyvių vaistų patvirtinimas Lietuvoje yra žymiai mažesnis negu Europoje ar net kaimyninėje Lenkijoje“, – sakė D. Naumovas. 

Planai parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, siekiant užtikrinti socialiniu sutarimu grįstą, geresnį kompensuojamųjų, įskaitant skirtų labai retoms ligoms gydyti, vaistų prieinamumą ir vardinių vaistinių preparatų prieinamumą leis efektyviau valdyti ir vaistinių preparatų trūkumą.

2024 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtu nutarimu Nr. XV-54 įtvirtintos XIX Vyriausybės veiklos kryptys sveikatos srityje:

Užtikrinti kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą.

Imtis priemonių, ilginančių vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę.

Skatinti sveiką gyvenseną ir mitybą bei judėjimą.

Didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

Mažinti medikų administracinę naštą ir eiles pas gydytojus.

Stabdyti sveikatos paslaugų privatizaciją, užtikrinsime pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose.  

Plėsti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas yra perduotas Vyriausybės kanceliarijai, jo įgyvendinimo laikotarpiai, veiksmų formuluotės, atsižvelgiant pasiūlymus, gali būti tikslinami.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]