Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pranešimas: „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar teismai tinkamai vykdo įstatymą“

2025 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje“. Komisijos nariai kartu su institucijų ir organizacijų atstovais gilinosi į įvairius klausimus: visų smurto rūšių atpažįstamumo tendencijos, latentiškumas, prevencijos veiksmingumas, pagalbos nukentėjusiems asmenims prieinamumas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiai. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2024 m. lapkričio mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje (SAA). Dažniausiai buvo patiriamas fizinis SAA (paminėta 11 proc. Lietuvos gyventojų) ir psichologinis (10 proc.). Apklausos duomenimis dažniausiai buvo patiriamas fizinis (patyrė 69 proc. apklaustų asmenų), psichologinis (62 proc.), žymiai rečiau – seksualinis (5 proc.) ir ekonominis (2 proc.) SAA.

Registruotų nusikaltimų tendencijos rodo didėjantį SAA atpažįstamumą. 2024 m. policijoje registruoti 54 602 pranešimai dėl galimo SAA, 2025 m. sausio–vasario mėn. – 8 483 pranešimai. Nuo 2020 m. iki 2023 m. stebimas pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus augimas (nuo 39,4 tūkst. iki 57,5 tūkst. per metus). 2024 m. šių pranešimų skaičius buvo šiek tiek mažesnis (55 554), 68,8 proc. pranešimų pasitvirtino.

Posėdžio metu akcentuota, kad SAA būdingas latentiškumas. Pagal minėtos apklausos duomenis pagalbos niekur nesikreipė 58 proc. patyrusių SAA, o į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas kreipėsi tik 17 proc. patyrusių SAA. Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal toleranciją smurtui: Eurobarometro 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. apklaustų asmenų Lietuvoje linkę sutikti su teiginiu, kad moterys dažnai linkusios sugalvoti arba perdėti, kalbėdamos apie prievartą ar išžaginimus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, smurto atpažinimas nors ir lėtai, bet didėja: 55 proc. apklaustųjų fizines bausmes laiko smurtu prieš vaikus (2021 m. – 41 proc.), 6 proc. – auklėjimo priemone (2021 m. –9 proc.). 

„Didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvoje vis dar aukšta tolerancija smurtui, smurto atvejai pasikartoja ir dauguma SAA aukų nėra linkusios ieškoti pagalbos ar pranešti apie smurtą. Būtina daugiau dėmesio ir išteklių skirti smurto prevencijai, visuomenės nuostatų keitimui, tolerancijos smurtui mažinimui“, – teigė komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka. 

Daug dėmesio skirta tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovių teigimu, reikalinga didesnė ir aktyvesnė savivaldos įtrauktis į smurto klausimų sprendimą, prisidėjimas prie finansavimo. Per metus SAA prevencijai nacionaliniu lygiu yra skiriama vos 170 tūkst. eurų. Akcentuota, kad labai svarbus visų institucijų įsitraukimas į SAA problemos sprendimus, siekiant efektyviau teikti kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo SAA, ypač asmenims su negalia, vaikams, augantiems smurtinėje aplinkoje. Taip pat svarbu ieškoti būdų mažinti SAA pasikartojamumo problemą. Policijos duomenimis 2024 m. 15,1 tūkst. SAA pavojų keliantiems asmenų buvo skirta 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių (3 ir daugiau orderių per metus gavo 1262 asmenys). Siekiant spręsti šią problemą, būtina ieškoti sprendimų, kaip efektyviau motyvuoti SAA pavojų keliančius asmenis dalyvauti smurto elgesio keitimo programose, taip pat būtina efektyvesnė kompleksinė pagalba nukentėjusiems ir SAA pavojų patiriantiems asmenims.

Dar viena labai aktuali problema – apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejų tendencijos. 2024 m. iš 21 tūkst. paskirtų apsaugos nuo SAA orderių buvo apskųsta 11 proc. orderių. Teismų sprendimu panaikinti 8 proc. paskirtų orderių, tai sudaro 74 proc. apskųstų orderių. Akcentuota, kad tikslinga stiprinti policijos, orientuotos į nukentėjusio asmens apsaugą, ir teismų, neturinčių tokio požiūrio (traktuojančio orderį kaip per griežtą priemonę), bendradarbiavimą, inicijuoti mokymus ir tarpinstitucines diskusijas.

„Apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar visos institucijos tinkamai vykdo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Komisija tęs parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kodėl teismai nevienodai aiškina įstatymo nuostatas ir apsaugos nuo SAA orderį – prevencinę priemonę – panaikina kaip nepagrįstai paskirtą“, – apibendrino komisijos pirmininkė J. Rojaka.

Komisijos posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos atstovai. 

Posėdžio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkė 

Jekaterina Rojaka

Tel. (0 5) 209 6652

Parengė

Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko

Tel. (0 5) 209 6855