Seimo Priklausomybių prevencijos komisija: turime imtis veiksmingų sprendimų dėl augančio nepilnamečių įsitraukimo į azartinius lošimus

2025 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Kovo 12 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) posėdyje aiškinosi apie priklausomybes nuo azartinių lošimų bei su kokiais iššūkiais susiduriama azartinių lošimų prevencijos srityje. Ypatingas dėmesys šiame posėdyje buvo skiriamas nepilnamečių dalyvavimo azartiniuose lošimuose aktualijų aptarimui.

Apie augantį nepilnamečių įsitraukimą į azartinius lošimus pažymima naujausio Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) 2024 m. tyrimo išvadose. Jose skelbiama, kad azartiniai lošimai ir kompiuteriniai žaidimai tarp moksleivių populiarėja.

Pasak tyrimo rezultatų, 13 proc. 15–16 m. amžiaus Lietuvos moksleivių (4,2 proc. merginų ir 24,1 proc. vaikinų) per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos lošė iš pinigų. Be to, stebima lošimo iš pinigų didėjimo tendencija: nuo 2015 metų iš pinigų lošiančių moksleivių skaičius padidėjo nuo 11,8 proc. iki 14,3 procentų. Palyginus su 2019 metų duomenimis, 2024 m. stebimas didėjimas siekia 2,5 procento. Didėjimas labiausiai stebimas tarp vaikinų (iš pinigų lošiančių vaikinų padaugėjo 4 proc.).

Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai moksleiviai rinkosi loterijas (11,1 proc.), antroje vietoje – kortas ir kauliukus (8,7 proc.), lažybas dėl sporto žaidimų ar gyvūnų varžybų rinkosi 5,7 proc. respondentų, o lošimo automatus – 3,3 proc. moksleivių. Internetiniuose lošimuose iš pinigų tarp moksleivių pirmauja kortos ir kauliukai (7,9 proc.), toliau seka – loterijos (7,3 proc.), lažybas dėl sporto žaidimų ar gyvūnų varžybų rinkosi 5,8 proc., o lošimo automatus – 5 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių.

„Per metus šalies gyventojai pralošia beveik 300 mln. eurų, kasdien registruojama pusšimtis naujų prašymų neleisti lošti, daugėja priklausomybe nuo lošimų sergančių žmonių. Bet skaudžiausia, kad azartiniai lošimai įtraukia vis daugiau vaikų ir paauglių – jiems nesunkiai prieinamos lažybos, loterijos, automatai ir ypač nuotoliniai vaizdo žaidimai, vadinamosios „lobių skrynios“. Emocinę pagalbą vaikams teikianti „Vaikų linija“ vis dažniau sulaukia į lošimus įnikusių vaikų skambučių su prašymu padėti. Kai kurie, nerasdami išeities iš lošimų pasaulio pinklių, atsiduria ties savižudybės riba. Tyrimų, kurie apibrėžtų probleminio lošimo mąstus Lietuvoje trūksta, ypatingai susijusių su nepilnamečių įsitraukimu. Delsti negalime – būtina inicijuoti išsamius, o ne fragmentiškus tyrimus ir, remiantis kitų šalių patirtimi, imtis veiksmingų sprendimų, kaip apsaugoti mūsų vaikus likimus“, – susirūpinimą dėl nepilnamečių išreiškė PPK narė Daiva Ulbinaitė.

Lošimų priežiūros tarnybos atstovai, dalyvavę PPK posėdyje, pristatė kitų, 2016–2024 m. atliktų, tyrimų rezultatus, kurie atskleidė, kad loterijose dalyvauja 50–70 proc. Lietuvos gyventojų tarp kurių, dažniau yra moterys, namų šeimininkės, pensininkai ir moksleiviai ar studentai. Azartiniuose lošimuose dalyvauja 10–19 proc. Lietuvos gyventojų – dažniau vyrai iki 40 metų amžiaus. 24–29 proc. Lietuvos gyventojų pažįsta asmenis, kurie dalyvauja azartiniuose lošimuose. Apie 2 proc. lošimų patirtį turinčių respondentų teigia patiriantys įvairių problemų.

2017 m. atlikto tyrimo (Gediminas Navaitis ir kt., ) analizė atskleidė, kad žemos rizikos lošėjų yra 6,7 proc., vidutinės – 3,7 proc., problemiškų lošėjų – 2,5 procentų. Taip pat 2023 m. Vilnius Tech mokslininkai nustatė, kad 8,6 proc. turi polinkį į probleminius lošimus (L. Jesevičiūtė-Ufartienė ir kt.).

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenys, norintys apriboti savo galimybę lošti, gali Lošimų priežiūros tarnybai pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tokie asmenų prašymai yra registruojami Apribojusiųjų savo galimybę lošti asmenų registre. 2025 m. vasario 28 d. duomenimis, šiame registre nuo programos pradžios gauti 69 573 prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.  2025 m. sausio 31 dienai galiojančių prašymų skaičius siekė 18 282 prašymus. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre tvarkomi asmens duomenys nėra vieši.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, patologinis potraukis azartiniams lošimams, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija, yra vertinamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas. Tai dažnai pasikartojantys potraukio azartiniams lošimams epizodai, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeiminių vertybių bei įsipareigojimų, kompulsyvus t.y. nenugalimas potraukis lošti, kai ligonis supranta tokių veiksmų beprasmiškumą ar žalą, bet nesugeba atsisakyti įkyrių potraukių lošimams (F63.0 diagnozė); arba azartinių lošimų ar lažybų nulemtos gyvenimo būdo problemos, neapimančios kompulsyvaus ar patologinio lošimo (Z72.6 diagnozė).

Sergamumo priklausomybe nuo azartinių lošimų skaičius didėja: patologinis potraukis azartiniams lošimams arba azartiniai lošimai ir lažybos 2022 m. buvo nustatytas – 58 asmenims, 2023 m. – 97, 2024 m. – 135.

Priklausomybės ligų gydymo sistemoje atsiranda pokyčių – įvedama „Elgesio priklausomybės“ sąvoka, kuri integruojama į priklausomybės gydymą. Elgesio priklausomybė – pasikartojantis asmens elgesys, kurio pradžios, pabaigos ar intensyvumo kontroliuoti jis negali arba beveik negali, kuris gali kenkti asmens fizinei, psichinei, socialinei, finansinei būklei ar kitų žmonių interesams ir kurio asmuo nepajėgia atsisakyti, nepaisydamas žalingų jo pasekmių.

Pasak PPK posėdyje dalyvavusio psichologo prof. dr. Gedimino Navaičio, patologiniu lošėju tampa asmenys, priskirtini priklausomam asmenybės tipui, kas apima emociškai nebrandžius, slopinančius jausmus ir siekiančius, kad kiti spręstų jo problemas, asmenis bei pasižyminčius aukštu nerimo lygiu ir daugeliu atveju turinčius ir kitas priklausomybes.

PPK posėdyje dalyvavęs Finansų ministerijos viceministras Kristupas Vaitiekūnas akcentavo naujausius Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kuriais yra siekiama stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą.

Lošimų organizatoriams atsiranda įpareigojimas turėti sertifikuotą nuotolinių lošimų platformą, kurioje būtų fiksuojami visi lošėjo lošimų organizatoriaus veiksmai lošiant. Taip pat bus taikomos ir kitos lošėjų apsaugos priemonės: lošėjų elgesio stebėsena, nesaikingo lošimo atpažinimas, probleminių lošėjų identifikavimas, intervencija probleminio lošėjo atžvilgiu. Tokiu atveju būtų stabdomas lošimas 48 valandoms, t. y. lošėjas būtų neįleidžiamas į lošimo organizavimo vietą ar blokuojama lošėjo nuotolinių lošimų sąskaita.

Pasak K. Vaitiekūno, atsirado prievolė paskirti asmenis, atsakingus už probleminio lošimo nustatymą, kurie nustatyto probleminio lošimo atvejus fiksuotų elektroninės formos registracijos žurnale ar platformoje, jei lošiama nuotoliu būdu. Be to, ne rečiau kaip kartą per metus, lošėjus aptarnaujantiems darbuotojams turi būti organizuojami mokymai atsakingo lošimo organizavimo srityje. Ženkliai padidintos baudos už Azartinių lošimų įstatymo pažeidimus, kurios siekia nuo 2 iki 5 proc. nuo lošimų organizatoriaus bendrųjų metinių pajamų už pirminį pažeidimą ir nuo 6 iki 10 proc. už pakartotinį pažeidimą (finansine išraiška vidurkis siekia apie 1 mln. eurų). Atsakingo lošimo reikalavimai ir baudos įsigalios nuo 2025 m. lapkričio 1 d., o platforma pradės veikti nuo 2026 m. liepos mėn. 1 dienos.

K. Vaitiekūno teigimu, kitas svarbus pokytis lošėjų apsaugos stiprinimo srityje numatomas tuomet, kai bus įvesta vieninga lošėjo kortelė, kurioje būtų apskaitomos visos lošėjo lošimui skiriamos lėšos, o projektas dėl šio pakeitimo įtvirtinimo Azartinių lošimų įstatyme turi atsirasti iki 2026 metų.

Dar viena įsigaliosianti reglamentavimo naujovė yra susijusi su amžiumi, t.y. nuo 2025 m. liepos 1 d.  nustatytas minimalus lošiančiųjų amžius visuose lošimuose sieks 21 metus. Šiuo metu į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus draudžiama įleisti jaunesnius kaip 18 m. asmenis, taip pat draudžiama leisti jaunesniems kaip 18 m. asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Be to, finansų viceministro teigimu, yra griežtinami reikalavimai lošimų reklamos pateikimo vietai, turiniui, trukmei ir formai, o nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigalios draudimas skleisti informaciją apie lošimų organizatorių bei kitokio pobūdžio teikiamą rėmimą.

„Nors ir trūksta naujesnių bei išsamesnių duomenų, tačiau tai, kas šiandien pristatyta Priklausomybių prevencijos komisijai, kelia susirūpinimą ir verčia svarstyti apie sprendimus. Kiekvienas priklausomybe nuo lošimo sergantis žmogus yra svarbus ir vertas pagalbos, tuo labiau, kad ši problema veikia ne tik jį patį, dėl jos kenčia didelis ratas aplinkinių žmonių. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir dialogas, įtraukiant sveikatos apsaugos, Lošimų priežiūros tarnybos ir švietimo institucijų pastangas yra būtinas, siekiant sumažinti azartinių lošimų pasiekiamumą, patrauklumą ir poveikį sveikatai, ypač kalbant apie nepilnamečius asmenis. Dabar itin aktualu įvertinti geriausias Europos Sąjungos šalių praktikas šios srities reguliavime ir siekti pritaikyti jas mūsų šalyje. Priklausomybių prevencijos politikos kontekste skatinsime atsakingų viešojo sektoriaus institucijų ir mokslininkų bendradarbiavimą, o praktiniu požiūriu, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojami prevenciniai projektai ir švietimo iniciatyvos galėtų padėti sumažinti lošimų daromą žalą visuomenei. Šių priemonių įgyvendinimas leistų ne tik sumažinti priklausomybės riziką, bet ir prisidėtų prie bendros visuomenės gerovės ir sveikatos stiprinimo“, – apibendrindamas posėdį kalbėjo Seimo PPK pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

2024 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių (dar 2 bendrovės turi licencijas, bet šiuo metu veiklos nevykdo), 14 lošimo namų (kazino), 177 lošimo automatų salonai, 83 lažybų punktai, 0 totalizatoriaus punktų (2023 m. buvo 5), 10 bendrovių turėjo leidimus organizuoti nuotolinius lošimus, 3 – didžiąsias loterijas.

Kontaktinis asmuo:

PPK  pirmininkas, Seimo narys Saulius Čaplinskas, tel. (0 5)  209 6603 

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė, 

tel. (0 5)  209 6815, e. p. [email protected]