Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga
2010 m. kovo 11 d. pranešimas VIR
(iš iškilmingo minėjimo)
IŠKILMINGAS MINĖJIMAS
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba, pasakyta Seimo iškilmingame
minėjime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga.
„Mielieji Lietuvos žmonės, garbūs svečiai!
Šiandien – išskirtinė diena. Minime Nepriklausomybės atkūrimo
dvidešimtmetį, laisvos valstybės sukaktį.
Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą, įžiebė Sąjūdžio ugnį,
uždegė širdis.
Prisiminkime, kiek daug džiaugsmo ir vilties mums suteikė Kovo 11- osios
aktas. Kokie visi tuomet buvome laimingi, vieningi, bebaimiai, kaip troškome
būti laisvi!
Nepaisydami
skirtumų, ėjome Sąjūdžio suvienyti ir laisvės pašaukti. Patyrėme, koks gražus
ir kilnus žmogus, kovojantis už savo siekį. Kokia stipri ir vieninga tauta,
kovojanti už savo orumą.
Jautėme laisvės alsavimą, pasitikėjome savo jėgomis ir vienas kitu. Tautos
vienybė atlaikė blokados spaudimą ir Sausio 13-osios kruviną išbandymą.
Prieš dvidešimt metų valstybės atkūrimas, gynimas ir stiprinimas buvo
kiekvieno mūsų asmeniškai suvokta būtinybė.
Atiduota į blokados fondą prosenelės sagė, stojimas į Savanorišką krašto
apsaugos tarnybą, pasiryžimas nuo pamatų kurti svarbiausias valstybės institucijas
- viskas buvo lygiai reikšminga ir svarbu.
Tik kiekvieno aktyvaus Lietuvos piliečio pastangos padėjo atsitiesti.
Sustiprėjome, mumis patikėjo pasaulis - Lietuvos Trispalvė grįžo į Jungtines
Tautas, rado savo pelnytą vietą NATO ir Europos Sąjungoje.
Laisvas žodis, sąžinės laisvė, žmogaus orumas - tai pamatinės mūsų
vertybės, kurias branginame ir branginsime.
Į kovo 11-ąją mus atvedė tūkstančio metų tautos istorija, sutelkė kova už
Nepriklausomybę. Mūsų tauta visuomet troško turėti ne tik laisvą, bet ir
brandžią valstybę.
Apgynę Nepriklausomybę, šiandien nepraraskime tikslo, kuris mus jungtų jau
laisvoje Lietuvoje: dvasinė gerovė, pagarba vieni kitiems ir vienybė sunkumų
akivaizdoje.
Savo dabartį ir ateitį kuriame patys. Tik nuo mūsų darbų priklausys, ar ši
ateitis bus ta svajonių Lietuva, kurios taip troškome, dėl kurios kovojome.
Valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys.
Tikiu, kad širdyse išlikusi Sąjūdžio laikų dvasia padės mums pakilti naujam
žygiui, kurti savimi pasitikinčią, orią Tėvynę. Tėvynę, kurioje gyventi gera
kiekvienam žmogui.
Bus ateityje ir sunkumų, ir išmėginimų. Tačiau kartu, susitelkę, įveiksime
visas negandas! Didinga mūsų šalies istorija tai jau ne kartą įrodė.
Pastarųjų dešimtmečių mūsų valstybės veržlumas, energija ir ryžtas yra
nepakartojamas tikro, jaunatviško atgimimo pavyzdys.
Todėl nedvejodama sakau: mylėkime ir tikėkime ateities Lietuva!“