Saulius Pečeliūnas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

1956 m. sausio 19 d. – 2023 m. gruodžio 2 d.

Gruodžio 2 d. eidamas 68-uosius metus po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ilgametis Seimo narys Saulius Pečeliūnas.

Saulius Pečeliūnas gimė 1956 m. sausio 19 d. Druskininkuose mokytojo Petro Pečeliūno ir tarnautojos Jūros Aleksandros Motiekaitytės-Pečeliūnienės šeimoje.

1963–1974 m. mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, įgijo inžinieriaus kelininko specialybę.

1979–1990 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute vyresniuoju inžinieriumi.

Jo dėdės, pasipriešinimo dalyvio Povilo Pečeliūno, įkvėptas kovojo už Lietuvos laisvę. Bendradarbiavo leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.

Dalyvavo 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje bei 1988 m. Vilniuje vykusioje Vasario 16 d. demonstracijoje.

Aktyviai įsitraukė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1988–1990 m. buvo LPS Seimo narys, Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Mokslinių tyrimų institutų Sąjūdžio rėmimo grupių kuratorius.

S. Pečeliūnas yra pirmos atkurtos 1989 m. vasario 4 d.  Lietuvos Demokratų partijos Deklaracijos kūrėjas ir ilgametis pirmininkas.

1990 m. kovo 4 d. išrinktas Pirmojoje Alytaus rinkiminėje apygardoje Nr. 59 deputatu į LTSR Aukščiausiąją Tarybą.

1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje dirbo nuolatinėje Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijoje, buvo komisijos pirmininkas.

Nuo 1991 m. lapkričio 20 d. vadovavo darbo grupei, rengusiai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo koncepciją. 1992 m. vasario 6 d. paskirtas į Lietuvos Respublikos valstybinę delegaciją deryboms su Rusijos Federacija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Buvo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos narys.

Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, vėliau Sąjūdžio Santaros frakcijai.

Buvo keturių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys. Dirbo  Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotoju, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ir Etikos ir procedūrų komisijose. Parlamentinės grupės „Už demokratišką Baltarusiją“ pirmininko pavaduotojas. Buvo Seimo demokratų frakcijos seniūnas, vėliau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, nuo 2003 metų priklausė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijai.

2001–2004 m. dirbo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Muitinės veiklos organizavimo, vėliau Pažeidimų prevencijos skyriuje vyriausiuoju inspektoriumi.

Nuo 2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdybos narys.

Nuo 2014 metų buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, vėliau valdybos pirmininkas.

Yra paskelbęs straipsnių politikos klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje.

Su žmona Lina Pečeliūniene užaugino dukras Mėtą ir Liepą.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2005 m. birželio 22 d.  apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, Lietuvos patriotu, iki paskutinės akimirkos išlaikiusiu širdyje ištikimybę Lietuvos Kario priesaikai ir visas jėgas atidavusiu vienam tikslui – Valstybės gynybinių galių stiprinimui ir Lietuvos piliečių parengimui visuotiniam pasipriešinimui agresijos atveju.

* * *

Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius). Atsisveikinimas su Velioniu – gruodžio 6 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val., gruodžio 7 d. – nuo 9.00 val. Urna išnešama gruodžio 7 d. 11.30 val.

Šv. Mišios gruodžio 7 d. 12.00 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Velionis bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Velionio šeima prašo nenešti gėlių ir vietoj jų paaukoti Ukrainos gynėjams kovoje už Laisvę.