Seimui pristatyti principinės kariuomenės struktūros teikimo, tvirtinimo ir keitimo procedūros pokyčiai

2019 m. lapkričio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimui šių metų liepą priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų. keičiasi principinės kariuomenės struktūros teikimo, tvirtinimo ir keitimo procedūra.

Atsižvelgiant į tai, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimui pristatė projektą, kuriuo numatoma patvirtinti nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą nuo 2020 m. sausio 1 d. Siūloma, kad ši struktūra būtų atnaujinama tik pasikeitus saugumo aplinkai, nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir uždaviniams, krašto apsaugos sistemos finansavimui ar Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikiams.

Pasak ministro, įstatymo projektu siekiama patvirtinti principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą ir sukomplektuoti reikiamus ribinius (minimalius ir maksimalius) krašto apsaugos sistemos karinio personalo skaičius. Principinė kariuomenės struktūra parengta atsižvelgiant į siekį užtikrinti Lietuvos kariuomenės iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

„Lietuvos kariuomenės vienetai taikos metu būtų komplektuojami profesinės karo tarnybos kariais ne mažiau negu 70 proc. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus vienetų komplektavimo profesionalius standartus ir užtikrintų optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu, tai yra užtikrinant atgrasymą ir pasiruošimą gynybai“, – pristatydamas projektą sakė R. Karoblis.

Ministro teigimu, įstatymas nebebūtų teikiamas kasmet, bet peržiūrimas kas penkerius metus.

Įvertinus personalo poreikį ir komplektavimo ir personalo išlaikymo galimybes, projektu siūloma nustatyti šiuos ribinius skaičius:

– bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850 (2019 m. nustatytas nuo 19 490 iki 22 450);

– ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 11 400 iki 15 600 (2019 m. nustatytas nuo 10 200 iki 11 200);

– ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius nustatomas nuo 5 000 iki 6 300 (2019 m. nustatytas nuo 4 900 iki 6 300);

– ribinis kariūnų skaičius nustatomas nuo 200 iki 320 (2019 m. nustatytas nuo 200 iki 320);

– ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 4 190 iki 4 630, iš kurių pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ribinis skaičius nustatomas nuo 3 800 iki 4 000 (2019 m. nustatytas nuo 3 800 iki 4 000), dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630 (2019 m. nustatytas nuo 390 iki 630);

– ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių skaičius nustatomas nuo 1500 iki 4 000 (2019 m. nustatytas nuo 1 000 iki 2 000);

– ribinis kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nustatomas iki 1 800 (2019 m. nustatytas nuo 1 250 iki 1 440).

Į bendrą ribinį karių skaičių neįtraukiami į pratybas ir mokymus pašaukiami parengtojo rezervo kariai, nes šie kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų komplektavimui.

Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4156 po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 12 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]