Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė parlamentinio tyrimo išvadoms dėl 2009–2010 metų krizės Lietuvoje

2020 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimas po svarstymo parlamentinio tyrimo išvadoms dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas. Po svarstymo už tai numatantį Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-4091(2) balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 36, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad jos būtų patvirtintos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinosi, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Seimo svarstomose išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Biudžeto ir finansų komitetas parlamentinio tyrimo išvadose pateikė pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Lietuvos bankui ir Generalinei prokuratūrai.

Siekiant užtikrinti didesnį viešųjų finansų tvarumą, Seimui pasiūlyta pradėti diskusiją dėl Konstitucijos papildymo tvarių viešųjų finansų nuostatomis, taip pat tobulinti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatas, nustatančias atsakomybę už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą (nuo centrinio banko) finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, kuri būtų finansuojama rinkos dalyvių (finansų įstaigų) įnašais, nagrinėti galimybę mažinti leistiną rinkos koncentracijos lygį bei kitais būdais mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo labai riboto skaičiaus patronuojančiųjų bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies. Taip pat jai pasiūlyta atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, orientuoto į bazinių finansinių paslaugų, gyventojų, verslo ir valdžios sektoriaus kreditavimo, sukūrimo

Įvertinant tai, kad nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, pasiūlyta peržiūrėti Rezervinio (stabilizavimo) fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.

Išvadose siūloma įpareigoti Lietuvos banką reguliuoti bankų finansavimosi iš užsienio ir likvidumo valdymo grupės mastu sąlygas (apimtį, įsipareigojimų trukmės suderinamumą su finansinio turto trukme), nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ir skatinant ilgesnės trukmės finansavimą, taip pat nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas, kad vėl nebūtų sukeltas finansavimo atitraukimo šokas.

Įvertinant Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolinantis finansų rinkose bei iš komercinių bankų ir su tuo susijusią tyrimo metu nustatytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat įvertinant sistemingą ir sąmoningą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pažeidimą, teikiant paskolas Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip diskredituojant šią svarbią viešojo sektoriaus sistemą ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią, siūloma Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]

 

       Naujausi pakeitimai - 2020-06-02 15:46
       Rimas Rudaitis