Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Po svarstymo pritarta projektams dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose

2020 m. lapkričio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektams (Nr. XIIIP-5271(2), Nr. XIIIP-5272(2), kuriais siekiama didinti Lietuvos indėlį NATO misijoje Irake ir nustatyti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose 2021–2022 metais teisinį pagrindą.

Svarstomu Seimo nutarimo pakeitimu siekiama padidinti NATO karinėje mokymo operacijoje Irake dalyvaujančių Lietuvos karių skaičių iki 50. Šiuo metu galiojantis Seimo nutarimas leidžia NATO karinėje mokymo operacijoje dalyvauti iki 11 Lietuvos karių ir krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių civilių tarnautojų.

Pagrindiniai NATO karinio mokymo operacijos Irake uždaviniai yra teikti mokomąją ir patariamą paramą Irako gynybos ir saugumo institucijoms, taip pat šio sektoriaus mokymo įstaigoms. „Pažymėtina, kad Lietuvos pajėgų apsaugos būrys kovinėse operacijose nedalyvaus. Pagrindinė jo užduotis – užtikrinti Irako sostinėje esančios NATO karinės mokymo operacijos Irake vadavietės bazės vidaus apsaugą, taip pat jos personalo eskortavimą ir apsaugą Bagdado mieste“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Nauju Seimo nutarimo projektu siūloma 2021 m. siųsti iki 331, o nuo 2022 m. – iki 432 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba ES Taryba priima sprendimą panaudoti Europos Sąjungos karinių vadaviečių personalą tarptautinei operacijai.

2021–2022 m. taip pat numatoma siųsti iki 142 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, priskirtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pagrindu vykdomose, NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose, kai Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti valstybė po konsultacijų su dalyvaujančiomis valstybėmis nusprendžia dalyvauti šiose operacijose.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]

 

       Naujausi pakeitimai - 2020-11-10 15:30
       Rimas Rudaitis