Numatoma keisti Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelį

2021 m. lapkričio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimams ir siūlymui pripažinti netekusios galios Kultūros rėmimo fondo įstatymą (projektai Nr. XIVP-856(2), Nr. XIVP-857(2). Naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, būtų keičiamas Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo modelis, tobulinamos kitos įstatymo nuostatos sudarant sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei LKT veiklai.

Finansuoti LKT numatoma valstybės biudžeto lėšomis ir kitomis teisėtai įgytomis lėšomis. Kaip anksčiau yra sakęs kultūros ministras Simonas Kairys, „Lietuvos kultūros taryba nebegalės skirstyti lėšų, kurios patekdavo automatiškai iš akcizų mokesčio, nesusiformuos tas biudžetas automatiškai. Tiesiog jis kiekvienais metais bus tvirtinamas Seime, svarstant kitų metų biudžetą“. S. Kairys pabrėžė, kad taisyklės nesikeičia, išlieka ir pati Kultūros taryba su savo ekspertais, ir regioninės kultūros tarybos su savo formavimo principais ir veiklomis, paraiškų teikėjams niekas nesikeičia.

Svarstomuose pakeitimuose numatoma, kad kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, LKT veiklai administruoti ir kitoms su jos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negalėtų viršyti 10 proc. LKT biudžeto. „Toks reglamentavimas siūlomas siekiant balanso LKT biudžete tarp pagrindinės LKT veiklos – kultūros ir meno projektų ir kūrėjų finansavimo – ir jos administracinių sąnaudų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Siekiant didinti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų atstovavimą, formuojant LKT siūloma deleguoti dvigubai daugiau nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų išrinktų rinkėjų ir atsisakyti Lietuvos mokslo tarybos deleguotų rinkėjų.

Kaip pažymi iniciatoriai, rinkimų organizavimas keičiant LKT narių susirinkimo narį kadencijos metu reikalauja daug laiko, todėl tokiu atveju siūloma kandidatą atrinkti iš 20 rinkėjų atrinkto kandidatų sąrašo, neorganizuojant naujų rinkimų.

Pakeitimais siūloma atsisakyti apribojimo, kad LKT ekspertu negali būti kultūros ar meno organizacijos vadovas. Mažinant administracinę naštą, siūloma atsisakyti perteklinio reglamentavimo, kad LKT ekspertų, kuriuos pasitelkia, skaičių turi suderinti su Kultūros ministerija.

Atsižvelgiant į LKT veiklos apimtis ir jos pirmininko funkcijų gausą, siūloma nustatyti, kad LKT administracijos struktūroje privalomai būtų administracijos vadovo pareigybė. Atitinkamai nustatoma, kad šis asmuo pavaduoja LKT pirmininką jam negalint eiti pareigų, pirmininką atleidus ar jo nepaskyrus.

Po svarstymo už teisės aktų projektus balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 42 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]