Seimas po svarstymo pritarė atliekas tvarkančių įmonių draudimo reglamentavimo tobulinimui

2022 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams (projektai Nr. XIVP-1250(2) ir Nr. XIVP-1252(2).

Įvertinus, kad atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje sukurti ir neplanuojama statyti naujų atliekų deginimo jėgainių ar remti tokių naujų jėgainių statybą, pirmuoju projektu siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su atliekų tvarkymo objektų pripažinimu valstybinės reikšmės objektais. Dėl šių priežasčių atsisakoma ir nuostatos dėl 20 kilometrų atstumo nuo kogeneracinių jėgainių. Siekiant, kad atliekų deginimo jėgainėse ir toliau būtų deginamos tik išrūšiuotos perdirbti netinkamos atliekos, įstatyme siūloma palikti galioti šios dalies nuostatas, numatančias, kad kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos.

„Mes įgyvendiname Konstitucinio Teismo nutartį. Šiuo metu galiojanti įstatymo versija yra tokia, kad Vyriausybė sprendžia dėl tokių objektų, kurie yra 20 kilometrų atstumu ir gali būti žalingi visuomenei ir sveikatai. Įstatymas tikslinamas, reglamentuojant, kad sprendimai bus priimami įprasta tvarka kaip dėl visų panašių objektų – ar tai būtų atominė elektrinė, ar atliekų tvarkymas, ar kita gamykla – bus vertinamas poveikis aplinkai ir poveikis sveikatai“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerijos pateiktame projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės. Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms.

Atliekų tvarkymo įstatymo projektu Nr. XIVP-1252(2) tikslinamas atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimas.

Gegužės 1 dieną įsigalios naujoji Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, reglamentuojanti, kad atliekų tvarkytojai turi draustis civiline atsakomybe dėl savo turimų atliekų sutvarkymo ir dėl tretiesiems asmenims galimos padaryti žalos. Projekto pristatymo metu aplinkos ministras sakė, kad svarstomomis naujomis pataisomis daromas labai svarbus pakeitimas dėl vadinamųjų atliekų tvarkymo „feniksų“: „Kaip atsitiko po gaisro Alytaus bendrovėje „Ekologistika“, kuomet buvo padaryta didelė žala, o faktinis draudimas buvo vos 18 tūkst. Šiuo atveju mes šiek tiek koreguojame įstatymą ir numatome skirtumą tarp tyčios ir netyčios, kad draudimo bendrovės galėtų realiai išduoti polisus atliekų tvarkytojams, numatydamos skirtumą tarp tyčinio nusižengimo ir netyčinio nusižengimo.“

Įstatyme siūloma nustatyti, kad pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl veiklos vykdytojo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš veiklos vykdytojo.

Projektams po svarstymo pritarė 94 Seimo nariai, prieš balsavo du, susilaikė 29 parlamentarai. Taip pat nuspręsta dėl šių klausimų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu atlikti antikorupcinį vertinimą (balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 37, susilaikė – 23 Seimo nariai).

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]